2007-ieji AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sėkmingiausi bendrovės metai. Jie paskatino bendrovę atsigręžti į keleivius ir išjudinti įstrigusius projektus.
„Lietuvos geležinkeliai“, kurioje darbuojasi 10 535 žmonės, neaudituotais ataskaitinio laikotarpio duomenimis, pelnas prieš apmokestinimą išaugo iki 160 mln. Lt (2006 m. - 141,9 mln. Lt). Prognozuojama, kad atskaičius mokesčius grynasis bendrovės pelnas sieks 130 mln. Lt (2006 m. - 111,7 mln. Lt).
Iš pagrindinės veiklos bendrovė uždirbo 1,4 mlrd. Lt pajamų, t.y. 14 proc. daugiau nei 2006 m. Apie 90 proc. jų uždirbta vežant krovinius - jų 2007 m. „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė net 53,5 mln. tonų, t.y. vežimo mastas išaugo 6,5 proc.
„Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, keleivių vežimas bendrovei nėra pelningas - esą tai greičiau socialinė paslauga, kurią dažnai reikia dengti ir iš kitais šaltiniais gaunamų lėšų.
Iki 2014 metų reikėtų atnaujinti visą elektrinių keleivinių traukinių parką - įsigyti apie 12 naujų traukinių. Mat dabar važinėjančiųjų eksploatacijos laikas baigiasi 2008-2017 m. Atnaujinus parką net 20 proc. sumažėtų kuro ir 4 kartus - alyvos sąnaudos, be to, keleiviams būtų suteikta daugiau komforto. Keleivinių traukinių parkui visiškai atnaujinti, reikėtų apie 1 mlrd. litų.
Direktorius prasitarė ir apie ketinimus ne tik susijungti su europietiška sistema, bet ir vėl paleisti tiesioginius traukinius į Varšuvą ar net Berlyną. Šiuos procesus turėtų palengvinti ir naujai įdiegta moderni bilietų pardavimo sistema. Pasak S.Dailydkos, moderniosioms technologijoms čia taip pat bus skiriamas ne paskutinis vaidmuo - jomis bus siekiama optimizuoti tiek bendrovės darbą, tiek bendradarbiavimą su klientais.
„Iki 2030 m. vešime 100 mln. tonų krovinių (2007 m. - 53,5 mln. - aut. past.). Jei viskas bus gerai, net iki 2020 m. Tik tam reikia parengti infrastruktūrą“, - planus atskleidė S.Dailydka.
Taigi „Lietuvos geležinkeliai“ ketina atnaujinti ir krovininių vagonų parką. Kliudo tik tai, kad šiuo metu Rusijoje esą dvigubai padidėjo vagonų poreikis, todėl jie atitinkamai pabrangę - direktorius prasitarė mąstąs apie kiniškų vagonų pirkimą.
Taip pat 2009-2015 m. daug dėmesio bus skiriama ir naujų logistikos centrų steigimui. Prie plėtros turėtų prisidėti ir nuolat plečiamos bei gerinamos tarptautinės linijos, ypač svarbi, anot direktoriaus, dar iki galo neišnaudota Klaipėdos kryptis.
„Klaipėdos uostas turi geriausias sąlygas dėl neužšąlančios jūros bei pakankamo uosto gylio, todėl kelias „Rail Baltica“ bus labai naudingas“, apie vieną svarbiausių projektų atsiliepė S.Dailydka.
2008-2013 m. Lietuvos geležinkelių ūkio atkūrimą ir modernizavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ numato investuoti 4,4 mlrd. Lt. 44 proc. iš jų bus bendrovės lėšos, 43 proc. - Europos Sąjungos fondų, 11 proc. - kaip paskolos gautos lėšos ir 2 proc. - iš valstybės biudžeto. Net 65 proc. bendrovė ketina skirti pačiai infrastruktūrai atnaujinti, 19 proc. - krovinių vežimo ūkiui, 14 proc. - keleivių vežimo ūkiui ir 2 proc. - moderniosioms technologijoms diegti.
Daugiau:
