Šiandien, vasario 29 d., Lietuvoje oficialiai veiklą pradeda Europos verslo ir inovacijų tinklas (Enterprise Europe Network). Tai didžiausias verslo paramos tinklas Europoje, kurio misija – vieno langelio principu teikti įmonių plėtrai reikalingą verslo informaciją, padėti įmonėms rasti verslo ir technologinius partnerius Europoje bei skatinti tarptautinį ir inovatyvų verslą.
Europos verslo ir inovacijų tinklas (EVIT) įsteigtas Europos Komisijos (EK) iniciatyva, siekiant paskatinti Europos įmonių konkurencingumą, inovatyvumą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šiemet visoje Europoje veiklą pradėjusį tinklą sudaro daugiau kaip 600 organizacijų, kuriose darbuojasi apie 4 tūkst. kvalifikuotų specialistų. EVIT finansavimui iki 2013 metų pabaigos bus skirta per 1,1 mlrd. litų.
EVIT darbą Lietuvoje koordinuos Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tinklui taip pat atstovaus Vilniaus bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, VšĮ „Lietuvos inovacijų centras”. Iš viso Lietuvoje dirbs 24 nuolatiniai tinklo kvalifikuoti specialistai. Tinklo veiklai Lietuvoje numatyti beveik 4,8 mln. litų, iš kurių beveik 2,9 mln. litų finansuos EK. Naujas tinklas yra kuriamas Europos verslo informacijos centrų bei Inovacijų perdavimo centrų pagrindu, kurie Lietuvoje pradėjo veikti daugiau nei prieš 10 metų.
Lietuvos įmonės bus informuojamos apie ES teisinę bazę, finansavimo šaltinius, privalomuosius reikalavimus produktams, tarptautinės partnerystės plėtrą, ES rinką. Daugiausiai bus orientuojamasi į naujai įsisteigusias bei esamas mažąsias ir vidutines įmones, bet paslaugomis galės naudotis ir didesnės įmonės, mokslinių tyrimų institutai, universitetai, technologijų centrai, verslo asocijuotos organizacijos bei informaciniai centrai.
Mažoms ir vidutinėms įmonėms tenka svarbiausias vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategijoje numatytus tikslus, skatinant naujovių diegimą, partnerystės, konkurencingumo ir užimtumo plėtrą.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, mažos ir vidutinės įmonės sudaro apie 99 proc. visų šalyje veikiančių įmonių. Jos sukuria apie 60 proc. visų šalies įmonių bendrosios pridėtinės vertės ir įdarbina daugiau kaip 70 proc. visų dirbančiųjų, todėl jų plėtra yra ypatingai svarbus faktorius šalies ūkio augimui ir konkurencingumui.
Kaip pažymi specialistai, išvystytose valstybėse inovacijos jau senokai tapo pagrindiniu ekonominės plėtros varikliu, įgalinančiu pasiekti aukštą veiklos produktyvumą. EK 2007 metų Europos inovacijų apžvalgoje (The 2007 European Innovation Scoreboard) teigiama, kad Lietuvos pasiekimai kai kuriose inovacijų srityse per pastaruosius penkerius metus didėjo.
Pavyzdžiui, pažymėtini aukšti Lietuvos pasiekimai inovacijų valdymo srityje, šalies rodikliai mokslo ir švietimo absolventų srityje gerokai lenkia ES vidurkį, didelis procentas gyventojų turi aukštąjį išslavinimą, labai aukštas jaunimo žinių įgijimo lygis. Tačiau Lietuva neefektyviai panaudoja turimą žinių potencialą, nedaug eksportuoja aukštųjų technologijų produkcijos, beveik neužregistruoja tarptautinių patentų.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tik penktadalis (18,4 proc.) visų įmonių yra inovatyvios, tačiau jų apyvarta 2006 m. sudarė 52,3 proc. visų įmonių apyvartos. Lietuvos įmonės vis dar nepakankamai investuoja į inovacinę veiklą, o tai tampa esminiu stabdžiu, neleidžiančiu didinti konkurencingumo ir verslo plėtros vietos ir užsienio rinkose.
Pasak VšĮ Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Dr. Kastyčio Gečo, Lietuvoje daugumos įmonių pagrindiniai konkurencingumo ištekliai – pigi darbo jėga bei santykinai mažesni verslo infrastruktūros ir vietinių žaliavų kaštai.
”Šalies ūkis kol kas vis dar konkuruoja kaštais, o ne intelektiniais ir inovaciniais ištekliais. Tokia situacija rodo, kad vis dar stokojama efektyvių mechanizmų ir kompetencijų, kurios leistų kurti naujas žinias, o esamas žinias, gebėjimus paversti inovacijomis versle”, - sakė K.Gečas.
EK ataskaitoje inovacijų srityje Lietuva patenka į besivejančiųjų šalių grupę, kuriai taip pat priskiriama Malta, Latvija, Vengrija, Graikija, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Bulgarija ir Rumunija.
Ataskaitoje pažymima, kad Čekija, Lietuva ir Estija, išlaikydamos panašius inovacijų plėtros tempus, ES vidurkį pasieks per artimiausius 10 metų.
Vienas iš būdų gerinti situaciją yra skatinti Lietuvos įmones užmegzti tarptautines inovacijų partnerystes. Pasak K.Gečo, bendradarbiavimas su užsienio partneriais Lietuvos įmonėms leistų modernizuoti savo gamybos technologijas, realizuoti naujoves ar pradėti bendrus taikomuosius mokslinių tyrimų projektus.
“Kaip rodo ataskaita, Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės linkusios bendradarbiauti kuriant inovacijas. Todėl galima tikėtis, kad tinklo teikiamos tarptautinių technologinių partnerių paieškos paslaugos ir konsultacijos susilauks įmonių susidomėjimo ir jos sugebės pasinaudoti tinklo suteikiamomis galimybėmis”, - sakė K.Gečas.
