Tad kokie veiksniai lemia pensijų dydį ir ką šis palyginimas gali pasakyti apie jų ateitį?
Ekonomistas Romas Lazutka socialiniame tinkle sugretino Lietuvos ir Ispanijos BVP bei pensijas. Jo pateikiamais duomenimis, rugsėjį vidutinė pensija Lietuvoje siekė 747 eurus, o Ispanijoje – 1 576 eurus. Ispanijos pensija buvo 111 proc. didesnė.
Paprastai kalbant, lietuviškos pensijos yra dvigubai mažesnės už ispaniškas, nors vienas lietuvis sukuria tik penktadaliu mažiau BVP nei ispanas. Parastai tariant, Ispanijos pensininkams atitenka daug daugiau šalyje sukuriamos vertės.
Taigi, kodėl Lietuvos pensininkams atitenka daug mažiau pinigų nei Ispanijos?
Pensijų dydį lemia ne vien BVP
„Artea“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė sako, kad BVP vienam gyventojui parodo šalies ekonominį pajėgumą, bet neatskleidžia, kaip sukurtos pajamos paskirstomos tarp dirbančiųjų, pensininkų ir kitų visuomenės grupių.
„Pensijų sistemos rezultatus veikia pensininkų ir dirbančiųjų santykis, užimtumas, įmokų bazė, kiek laiko ir kokiu mastu gyventojai kaupia pensines teises, pensinis amžius ir valstybės biudžeto galimybės“, – vardijo ji.
Ispanija pensijoms skiria didesnę savo ekonomikos sukuriamų pajamų dalį nei Lietuva. I. Genytė-Pikčienė rėmėsi Eurostato duomenimis:
„2024 m. senatvės pensijų išlaidos Ispanijoje sudarė apie 10 proc. BVP, Lietuvoje – apie 7 proc. BVP. Vis dėlto vien didesnės išmokos savaime nereiškia tvaresnės pensijų sistemos.“
Ekonomistė taip pat atkreipė dėmesį į Ispanijos valstybės skolą. Jos vertinimu, šalis nėra geriausias viešųjų finansų valdymo pavyzdys: po skausmingų taupymo metų jos skola 2025 m. vis tiek siekė apie 100 proc. BVP, o Lietuvos – 39,5 proc. BVP. Naujausiais Eurostato duomenimis, Ispanijos skola sudarė 100,7 proc. BVP, Lietuvos – 39,5 proc. ec.europa.eu
„Juk būtent netvarūs Ispanijos drauge su Graikija, Portugalija ir Italija viešieji finansai buvo praėjusį dešimtmetį Europą supurčiusios Pietų šalių krizės priežastimi“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Kodėl pensijos skiriasi taip smarkiai?
Pasak I. Genytės-Pikčienės, pensijų dydis priklauso nuo žmogaus per darbinę karjerą gautų pajamų, sumokėtų socialinio draudimo įmokų, draudimo stažo ir pensijų apskaičiavimo taisyklių.
„Ispanijoje retrospektyviai ilgą laiką didesnis darbo užmokesčio lygis ir su pajamomis labiau susietos pensijos padeda užtikrinti didesnes išmokas“, – aiškino ekonomistė.
Lietuvos pensijų dydžius, jos teigimu, veikia istoriškai mažesnės darbo pajamos, trumpesnė dalies gyventojų draudimo istorija ir kitoks pensijų finansavimo bei išmokų apskaičiavimo modelis.
„Lietuva – palyginti jaunutė, sparčiai auganti, besivejanti rinkos ekonomika“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ministerija ragina vertinti ir kitus parametrus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat atkreipia dėmesį, kad pensijų dydžių negalima lyginti neįvertinus kitų sistemų skirtumų.
„Nėra teisinga lyginti dydžius, neįvertinus kitų pensijų sistemos parametrų, pavyzdžiui, pensijų įmokos tarifo, pensijos dydžio apskaičiavimo tvarkos, finansavimo šaltinių ir kitų veiksnių. Tai, ką žinome be vertinimo – Ispanija turi didelę valstybės skolą“, – aiškina SADM.
Finansų ministerija aiškina, kad didinti pensijoms skiriamą BVP dalį riboja mažesnės valstybės pajamos ir kiti biudžeto įsipareigojimai. 2025 m. Lietuvoje valdžios sektoriaus pajamos sudarė 39,4 proc. BVP, o Europos Sąjungos vidurkis siekė apie 46,3 proc. BVP.
Ministerija pabrėžia, kad biudžeto lėšų reikia ne tik pensijoms, bet ir gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai, viešajam saugumui bei kitoms sritims.
Todėl didesnis finansavimas pensijoms reikštų, kad reikėtų rasti papildomų pajamų, daugiau skolintis arba mažinti kitoms reikmėms skiriamas lėšas.
Ministerija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2027 m. valstybės biudžeto lėšos bendrajai pensijos daliai finansuoti turėtų siekti apie 4,33 mlrd. eurų – beveik tiek pat, kiek planuojama surinkti gyventojų pajamų mokesčio: apie 4,36 mlrd. eurų.
Pensijų finansavimą taip pat sunkina demografinės tendencijos: pensinio amžiaus gyventojų daugėja, o darbingo amžiaus žmonių mažėja.
Anot Finansų ministerijos, svarbu laikytis fiskalinės drausmės ir užtikrinti, kad sistema būtų tvari ir būsimiems pensijų gavėjams.
Kartu pabrėžiama, kad 2027 m. pensijos didės. Vidutinė senatvės pensija be būtinojo stažo kitąmet turėtų augti 78 eurais, arba 10,4 proc. – nuo 747 iki 825 eurų.
Turintiems būtinąjį stažą ji didėtų 88 eurais, arba 10,9 proc. – nuo 807 iki 895 eurų. Pensijoms didinti numatyta papildomai 715,5 mln. eurų, įskaitant ir iš „Sodros“ lėšų finansuojamą papildomos pensijos dalies didinimą.
