• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu gerokai suprastėjo. Fiksuojamas ne tik bendras ūkio smukimas, bet ir daugėja bedarbių – jų skaičius išaugo tūkstančiais. Vis dėlto jeigu žmogus dirbo oficialiai ir mokėjo įmokas „Sodrai“, netekęs darbo kurį laiką jis gali gauti nedarbo išmokas.

Šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu gerokai suprastėjo. Fiksuojamas ne tik bendras ūkio smukimas, bet ir daugėja bedarbių – jų skaičius išaugo tūkstančiais. Vis dėlto jeigu žmogus dirbo oficialiai ir mokėjo įmokas „Sodrai“, netekęs darbo kurį laiką jis gali gauti nedarbo išmokas.

REKLAMA

Nedarbo lygis 2023 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 7,7 proc. ir, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. punkto, o palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc. punkto, praneša Valstybės duomenų agentūra.

2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo iš 116,4 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 15,1 tūkst. 

Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 19,9 tūkst. Ilgalaikių bedarbių 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo 44,9 tūkst., arba 38,6 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 8,3 tūkst., per metus – 6,4 tūkst.

REKLAMA
REKLAMA

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu nedarbo draudimo išmokas gauna daugiau kaip 52 tūkst. šalies gyventojų. Vidutinis išmokos dydis yra beveik 479 eurai.

REKLAMA

Kur kreiptis netekus darbo

Jei netekote darbo, turite kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT) – tik užsiregistravus UŽT ir Jums suteikus bedarbio statusą, galėsite kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo.

Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:

UŽT, kuri Jūsų prašymo duomenis perduos „Sodrai“ nedarbo išmokos skyrimui ir mokėjimui; Internetu, prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką

REKLAMA
REKLAMA

Jums priklauso nedarbo išmoka, jeigu:

  • buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y. dirbote ir Jūs pats ar už Jus buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos;
  • registravotės UŽT ir Jums buvo suteiktas bedarbio statusas;
  • UŽT nepasiūlė Jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių;
  • iki bedarbio statuso įgijimo dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn.

Nuo ko priklauso išmokų dydis

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys –  pastovi ir kintama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 euro, t. y. 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos Jūsų draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėn., praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.

Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:

Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. vidutinių pajamų. Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc. Septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.

REKLAMA

Tarkime, asmuo 2023 m. kovo mėnesį užsiregistravo bedarbiu UŽT. Pastovi išmokos dalis bus tokia: 840 eurai x 23,27 proc. = 195,47 euro.

Kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpiu nuo 2020-08-01 iki 2023-01-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Tarkim, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 eurai.

1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 800 eurai x 38,79 proc. = 310,32 euro; 4–6 mėnesį – 800 eurai x 31,03 proc. = 248,24 euro; 7–9 mėnesį – 800 eurai x 23,27 proc. = 186,16 euro.

REKLAMA

Taigi bendrai nedarbo išmoka bus lygi:

Kovo–gegužės mėn. – 195,47 + 310,32 = 505,79 euro; Birželio–rugpjūčio mėn. – 195,47 + 248,24 = 443,71 euro; Rugsėjo–lapkričio mėn. – 195,47 + 186,16 = 381,63 euro.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

Visa ta statistika, tai saviapgaulė ir noras pasirodyti, kad gyvenam geriau, nei yra iš tikro. Po UT reformos, ilgalaikiai bedarbiai buvo tiesiog išmesti, nes gadino skaičius, kurie buvo labai dideli. Tai pagyvenę žmonės, kuriems iki pensijos likę 3-5 metai ir jų nenori darbdaviai. O ir dirbančių algos rodomos su darbdavio mokesčiu, o tai labai stipriai "gerina" statistiką. Tai va taip ir gyvenam, ant popieriaus gražiai, o realiai biednai.
Eurų nedarbo išmoka nuo pirmo mėn.Tokių yra daug. O skurdo riba kiek, rodos 356. Vadinasi LT net ir nedarbo išmokos kai kuriems nesiekia skurdo ribos. Tai išeina pati valstybės politika skurdina žmones, sodros išmokų koficientai neadekvatūs. Moka tiek, už kiek pragyventi neįmanoma. Ir tai skaitosi nedarbo išmoka. Mano nuomone LT yra dalinių socialinių garantijų šalus. Net ir skurdžiausieji gaunantys po 200eu, tik pusę skurdos ribos maždaug siekiančią pašalpa turi atidirbti dar per savivaldybes. Tiesiog patyčia iš žmonių, gamyba vergų armijos. Dalių soc garantijų šalis.
UT nieko gero pasiulyt negali. Tik zemina psichologiskai. Kam 50 ir daugiau metu darbdaviai tokiu jau nenori. O dar pensijini amziu ilgina. Anekdotine situacija.....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų