Skirtumai tarp šalių – akivaizdūs. Kol vienur geležinkeliai tampa pagrindiniu tarpmiestinio ir tarptautinio susisiekimo būdu, kitur – šis transportas vis dar atrodo antrarūšis. Taip yra ir Lietuvoje, tačiau tai ne tik infrastruktūros, bet ir politinių sprendimų bei investicijų klausimas.
Kodėl mūsų geležinkeliai vis dar atsilieka nuo kaimyninių šalių – ir ar artimiausiu metu tai gali pasikeisti?
Kur kas mažiau maršrutų
Kol kaimyninės Lenkijos gyventojams traukiniu siūloma apkeliauti beveik visą Europą, lietuviai tokiu būdu gali aplankyti tik į trijų valstybių miestus: Lenkijos (Mockava, Suvalkai, Augustavas, Balstogė, Varšuva ir Krokuva), Latvijos (Jelgava, Ryga) ir Estijos (Valga, Tartu, Talinas).
Tuo metu lenkai nurodo, kad gyventojai gali nuvykti net į 11 skirtingų valstybių ir jų miestus. Be persėdimų iš Lenkijos galima nuvykti į Lietuvą, Čekiją, Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Vengriją ir vasarą – į Kroatiją.
Tuo metu norintys nuvykti į Prancūziją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Italiją, Ispaniją bei Nyderlandus taip pat tai gali padaryti, tačiau tokiu atveju, keleiviai patys turi pirkti bilietus iš skirtingų valstybių vežėjų.
Kelionių trukmė akivaizdžiai ilgesnė
Visgi akivaizdžiai skiriasi ne tik maršrutų pasiūla, bet ir kelionių laikas.
Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Varšuvą (573 km) galima nuvykti per beveik 9 valandas.
Tiesa, ši kelionė vykdoma su persėdimu Mockavoje.
Tuo metu iš Varšuvos į Berlyną (512 km) galima nukeliauti per maždaug 5 su puse valandos be jokių persėdimų.
Tai reiškia, kad lenkai beveik 60 kilometrų ilgesnį atstumą su traukiniu įveikia apie maždaug 3 su puse valandos greičiau.
Dar ilgesnė kelionė laukia norinčiųjų vykti į Taliną. Traukinys iš Vilniaus Estijos sostinę pasiekia per 11 valandų (789 km).
Visgi „LTG Link“ nurodo, kad kelionės Vilnius – Talinas trukmė šiuo metu yra didesnė dėl laikinų eismo ribojimų atliekant geležinkelio elektrifikacijos darbus tiek Lietuvoje, tiek Estijoje. Įprastomis sąlygomis maršruto Vilnius-Talinas trukmė yra 10 val. 29 min. ir tokia trukmė vėl bus nuo liepos 1 d.
Tuo metu lenkai visai neseniai paskelbė, kad šią vasarą bus siūlomas naujas maršrutas Lenkija–Kroatija.
Apie tai pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris pabrėžė, kad tai itin gera žinia lenkams, kurie vis dažniau renkasi atostogauti Balkanų šalyse.
Tiesioginis traukinys kursuos iš Lenkijos į Kroatijos kurortą Rijeką keturis kartus per savaitę. Maršrutas drieksis per Čekijos Ostravą, Austrijos sostinę Vieną ir Liublianą Slovėnijoje.
Numatoma, kad pagrindinės maršruto stotelės Lenkijoje bus Varšuva, Katovicai ir Opočnas.
Tokia kelionė traukiniu drieksis apie 1240 km ir užtruks apie 12 valandų. Tai reiškia, kad lenkai užtruks tik viena valanda ilgiau norėdami pasiekti Kroatiją, nei lietuviai keliaudami daugiau nei dvigubai trumpesnį maršrutą į Estiją.
Visgi „LTG Link“ nurodė, kad ši kelionė turėtų užtrukti apie 19 val., bent jau taip yra nurodoma bilietų pardavimo platformose.
Numatyta vietinių ir tarptautinių maršrutų plėtra
„LTG Link“ atkreipė dėmesį, kad bendrovės 2025–2029 m. veiklos strategijoje yra numatyta ir vietinių, ir tarptautinių maršrutų plėtra.
Visgi bendrovė pažymi, kad norint plėsti tarptautinius maršrutus naudojantis esama infrastruktūra, svarbi užduotis yra suderinti maršrutus ir tvarkaraščius su kaimyninių šalių vežėjais.
„Tai nuosekliai įgyvendiname: nuo 2022 m. lapkričio iš Vilniaus galima nuvykti į Varšuvą (Krokuvą) su persėdimu Mockavoje, o nuo šių metų pradžios iš Vilniaus galima pasiekti Taliną tik su vienu persėdimu Valgoje (Estija).
Taip pat šią savaitę buvo paskelbta apie tai, kad traukiniai tarp Vilniaus ir Varšuvos kursuos greičiau, ieškoma galimybių ir kaip padidinti reisų skaičių tarp šalių sostinių“, – nurodė „LTG Link“.
Taip pat bendrovė pridėjo, kad per šiuos metus yra planuojama pagerinti keliavimo traukiniais galimybes į Vakarų Europą, kur kol kas iš Lietuvos maršrutai nesiūlomi.
„Šiuo metu „LTG Link“ ir „PKP Intercity“ dirba ties naujų maršrutų kūrimu. Tikimės, kad reikiamus organizacinius sprendimus pavyks rasti dar šiais metai.
Šie sprendimai smarkiai pagerins keliavimo traukiniais galimybes iš Lietuvos į Vakarų Europą, nes Varšuvoje numatyta galimybė persėsti į kitas Europos sostines vyksiančius traukinius per 1–2 val.“ – pabrėžė keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė.
Dar didesnės tarptautinių maršrutų plėtros „LTG Link“ tikisi užbaigus europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybas.
„Planuojame, kad kelionės traukiniais trukmė konkuruos su skrydžių iki 500 km trukme (vertinant oro uostuose gaištamą laiką), tikrai lenksime automobilius net ir važiuodami šiek tiek ilgesniu maršrutu.
Tikimės, kad traukiniai bus pirmas pasirinkimas atsižvelgiant į kelionės patogumą, keleiviui skiriamą erdvę ir gaunamas paslaugas“, – nurodė bendrovė.
Kelionių laiką išaugina netinkama infrastruktūra
„LTG Link“ pastebėjo, kas jei įvertintumėme pagrindinį traukinių parką sudarančius traukinius jų maksimalaus eksploatacinio greičio prasme, pamatytume, kad kelionių trukmės skirtumai nėra tokie milžiniški.
Tačiau kodėl kelionė iš Kauno į Varšuvą kelionė trunka 7,5 val., o iš Varšuvos į Gdanską 3 val. arba iš Varšuvos į Berlyną 5,5 val., nors atstumas toks pats arba daug didesnis?
Pasak bendrovės, kelionių trukmės skirtumai vienodo atstumo atkarpose atsiranda dėl nevienodos infrastruktūros būklės. Lenkijoje esantys milijoniniai miestai generuoja didelius keleivių srautus, todėl yra pagrindas finansuoti geresnių charakteristikų geležinkelio infrastruktūrą, o Lietuvoje to nėra.
„Esama geležinkelių infrastruktūra susisiekimui tarp Lietuvos ir Lenkijos nebuvo suprojektuota taikant prioritetą keleiviniam eismui, todėl turime situaciją, kai pvz. Suvalkų stotyje reikia keisti traukinio važiavimo kryptį, tai užtrunka mažiausiai 25 minutes.
Taip pat yra daug vienkelio geležinkelio atkarpų, kuriose traukinys turi specialiai sumažinti greitį, kad prasilenktų su kitu priešpriešiniu traukiniu tarpinėse stotyse ir pan.“ – dalijosi „LTG Link“.
Bendrovė atkreipė dėmesį, kad kelionių laiką išaugina sustojimai, kurie yra organizuojami norint suteikti galimybę tarpinių miestų gyventojams keliauti traukiniais.
„Kiekvienas sustojimas lemia vidutiniškai 3 min. papildomo laiko kelionėje. Nesunku paskaičiuoti, kad važiuodami be jokių sustojimų tarp Vilniaus ir Klaipėdos galėtume sutaupyti beveik pusvalandį. Tačiau tokiu atveju nuskriausti lieka tarpinių miestų gyventojai“, – nurodė „LTG Link“.
Visgi, pasak bendrovės, ši situacija gali keistis tik kardinaliai pasikeitus Lietuvos gyventojų įpročiams – jei visuomenė pradės žymiai masiškiau naudotis viešuoju transportu, atsiras finansinis pagrindas organizuoti daugiau traukinių, kurių dalis galėtų būti ekspreso tipo, dalis stotų ir tarpiniuose sustojimuose.
„Taip susisiekimas yra organizuojamas ir kaimyninėje Lenkijoje – klientai gali rinktis, ar mokėti daugiau ir keliauti greičiau, arba važiuoti lėčiau, bet ekonomiškiau. Didesnis traukinių kiekis generuoja ir didesnes pajamas infrastruktūros valdytojui, o galutiniame rezultate – ir geresnę infrastruktūrą, taip laimi visi“, – pažymėjo keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė.
„LTG Link“ atkreipė dėmesį, kad geležinkelio infrastruktūros tobulinimui reikia ir laiko, ir didžiulių investicijų, todėl, startavus „Rail Baltica“ geležinkeliui, kelionių traukiniu pokytis bus milžiniškas. Pavyzdžiui, Rygą lietuviai galės pasiekti per 2 val., Taliną – per 3,5 val.
Teigiami pokyčiai traukinių parke
„LTG Link“ pabrėžė, kad eksploatuoja apie 50 traukinių parką, o didžioji dalis šių traukinių yra naujesni nei 15 metų.
„Senesnius traukinius jau 2026 m. pakeis nauji, modernūs, pagal šveicarišką technologiją pagaminti „Stadler“ traukiniai. „LTG Link“ traukinių parką kitąmet papildys 15 naujų traukinių, iš kurių 9 bus elektriniai ir 6 – bateriniai-elektriniai“, – dalijosi bendrovė.
Be to, Lietuvoje šiuo metu vykdoma geležinkelio elektrifikacija, kuri reikalinga tam, kad ateityje galėtų kursuoti visiškai „žali“, aplinką tausojantys ir nulinį CO2 pėdsaką paliekantys elektriniai traukiniai. Taip pat, pasak bendrovės, elektriniai traukiniai yra gerokai patogesni, o jų eksploatacija – taupesnė.
„Užbaigus elektrifikacijos projektą, Lietuvoje bus elektrifikuota apie trečdalis geležinkelio tinklo. Dėl to per artimiausius 3–5 metus dalyje geležinkelio kelių bus galima važiuoti 140 km/val., daugumoje kelių greitis sieks 120 km/val.“ – atkreipė dėmesį „LTG Link“.
„LTG Link“ duomenimis, praėjusiais metais traukiniais keliaujančių keleivių skaičius išaugo 10 proc., iki 5,5 mln., iš kurių apie 5 mln. keliavo vietiniais maršrutais Lietuvoje, likę 0,5 mln. – tarptautiniais maršrutais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
