Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, panašu, kartais persistengia viliodami pirkėjus. Lietuviams užkliuvo kai kurių projektų pavadinimai ir reklaminis pateikimas: kvartalo pardavėjai šalia stovintį paminklą holokausto aukoms laiko privalumu ir siūlo laisvalaikį leisti gamtoje, kur žuvo 50 tūkst. žmonių.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, panašu, kartais persistengia viliodami pirkėjus. Lietuviams užkliuvo kai kurių projektų pavadinimai ir reklaminis pateikimas: kvartalo pardavėjai šalia stovintį paminklą holokausto aukoms laiko privalumu ir siūlo laisvalaikį leisti gamtoje, kur žuvo 50 tūkst. žmonių.

REKLAMA

Vienas iš aptariamų NT projektų reklamuoja butus šalia Kauno IX forto, kuriame ragina džiaugtis gamta ir poilsiauti su šeima. Kitas projektas užkliuvo dėl pavadinimo „Lietūkis“, kuris taip pat liūdnai pagarsėjo sąsajomis su holokaustu ir žmonių kankinimais.

Socialiniuose tinkluose pasipylė neigiamos nuomonės, kad tai – vertybių trūkumas ir nepagarba aukoms.

Lyg reklamuotų parkelį šeimoms kapinėse

Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu tapo masinių žudynių vieta – jo teritorijoje buvo sušaudyta apie 50 tūkst. žmonių. Dabar ten stovi paminklas žudynių aukoms.

REKLAMA

Kotedžų projektas „Tyrlaukis“, naujas butų kvartalas Kaune, yra 500 metrų nuo Kauno IX forto.

Projekto atstovai kvartalą reklamuoja IX fortą pateikdami kaip privalumą: „Naujieji gyventojai mėgausis išskirtine vieta – turės galimybę leisti laiką gamtoje ir atviroje erdvėje, o šalia esantis 9-asis fortas dovanos gaivią žalumą, kuri puikiai tiks laisvalaikiui su šeima“.

Išvydę tokį reklaminį pateikimą socialinių tinklų vartotojai pasipiktino.

„Yra daug juokingų dalykų su gyvenamojo NT rinkos dalyvių marketingo skyrių fantazija. Bet Kauno specialistai padavė ypatingai baisių dalykų. Šiuo metu sėdžiu giliame šoke“, – „Facebook“ platformoje skelbė vyriškis.

Komentatoriai taip pat liko nustebę: „Čia „Tirlaukis“. Tiras, kuriame naciai šaudė žydus“.

Viena moteris neslėpė: „Lyg reklamuotų parkelį šeimoms kapinėse“.

Dar kitas internautas pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo metu IX forte nužudyta apie 50 tūkst. žmonių – tikrai puikiai tiks laisvalaikiui su šeima.

REKLAMA
REKLAMA

„Aušvico terasos maždaug. Su bendradarbystės erdvėmis. Padeda susilieti su gamta po velėna, t.y. ant velėnos, kol gyvi“, – liūdnai ironizavo komentatoriai.

Patys „Tyrlaukio“ projekto atstovai atsisakė komentuoti šią situaciją ir atsakyti, kodėl pasirinko tokį būdą pateikti parduodamus butus.

Tai – vieta su labai negera aura

Seimo narys, istorikas Valdas Rakutis primena, kad Kauno IX fortas statytas ne kaip mirties fabrikas, o gynybinis įtvirtinimas, kad potencialūs priešai vokiečiai neišnaudotų miesto bombardavimui. Taip pat jis pamini, kad ten buvo politinių kalinių kalėjimas.

Anot jo, taip jau sutapo, kad ten buvo nuošalesnė vieta, kurioje vykdytos žiaurios žudynės. Tačiau, pasak pašnekovo, paties forto iškelti kaip blogo nereikėtų, nes jį sudaro kelios dalys: viena – tiesiog fortas, kuriame buvo kalėjimas, kita – paminklas, kuri iš tiesų yra baisi vieta.

„Tai vieta su labai negera aura, nes ten buvo žudomi ir deginami žmonės. Taigi tema – jautri. Tai tas pats, kas gyventi prie kapinių tvoros – nėra gera vieta, kaip ir galima, bet daryti iš to „pinigą“ ar pateikti kaip privalumą, tikrai ne“, – teigia V. Rakutis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, IX forto muziejus turi dalį, skirtą holokaustui, mirties fabrikui, bet turi ir kitas istorines vietas. Jis pasakoja, kad toje vietoje vengiama organizuoti renginius, nesusijusius su holokaustu, taigi demonstracijos dažniausiai vyksta prie paties forto: „Manau, kad tuos dalykus reikia atskirti“.

Svarbiausia, kad žmonės suprastų, kur pateko

Vis dėlto istorikas supranta, kad miesto plėtrą reikia daryti. Jis pamini, kad panaši situacija yra ir su kitais fortais – žmonių žudymas vyko ir III, ir VII, ir kituose fortuose: „Ir paminklai ten stovi, ir tos vietos baisios“.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad žalumos ten iš tiesų yra, kaip ir pasivaikščiojimo vieta, parkas, kur galima praeiti su vėžimėliu, bet vieta – makabriška, kurią supa šiurpūs pasakojimai. Anot jo, nors ten yra įvykę blogų dalykų, nereiškia, kad pats rajonas turėtų būti šmėklų zona.

„Natūralu, kad NT vystytojai pabrėžia vietos pliusus, bet logiška, kad į tai reaguojama, gerai, kad apie tai šnekama, kad žmonės nebūtų apgauti. Kauniečiai gal ir žino, kas tai per vieta, bet kai žmonės atsikelia iš kitur, gali nesuvokti, kur jie pateko, ir būti nemaloniai nustebinti“, – pasakoja V. Rakutis.

REKLAMA
REKLAMA

„Lietūkis“ siejasi su garažo žudynėmis

Dar vienas NT projektas – „Lietūkio rūmai“. Šis pavadinimas žmonėms siejasi su Lietūkio garažo žudynėmis, kurios vyko 1941 m. Ten buvo iškankinta ir nužudyta daugiau nei 50 Lietuvos žydų.

„Pardavinėti namus su „istorija“, kviečiant unikalias asmenybes mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais, kai to vardo istorija yra atskiras skyrius Holokausto įvykių Lietuvoje knygoje, yra ne mano arbatos puodelis“, – „Facebook“ rašė vyriškis.

Dar kita internautė teigė, kad reiktų padaryti apklausą gatvėje, su kuo žmonėms asocijuojasi „Lietūkis“: „100 proc. dauguma minės žudynes garaže. Tai reiškia, kad brand‘ui (prekės ženklui – aut. past) toks pavadinimas netinka. Viskas. Marketingo strategijoje kitokios vertybės įrašytos“.

Taip pat buvo ir gana sarkastiškų komentarų: „O tai perkant rūmus, „Lietūkio“ garažai kaip bonusas ar papildomai mokėti reikia?“.

Žudynės vyko kitoje vietoje

Vis dėlto nemažai žmonių dėl šio pavadinimo nematė nieko blogo, nes žudynės įvyko visai kitoje vietoje. Tą sako ir paties projekto atstovai.

REKLAMA
REKLAMA

Bendrovės „Labas GAS“, atstovaujanti „Lietūkio rūmų“ projektui, situaciją pakomentavo trumpai. Anot atstovų, pastato pavadinimas „Lietūkio rūmai“ pasirinktas dėl pastato unikalumo, kadangi jis buvo vienas stambiausių kooperatyvų Lietuvoje, turėjusio labai didelę reikšmę nepriklausomos Lietuvos ekonomikai. Jie pažymi, kad toks pavadinimas taip pat gali sietis ir su architektu Karoliu Reisonu, kuris suprojektavo šį organizacijos pastatą.

V. Rakutis dėl pavadinimo taip pat nemato nieko blogo. Jo teigimu, „Lietūkis“ su žudynėmis susijęs nebuvo.

„Pats „Lietūkis“ buvo viena iš valstybinių bendrovių, kuri buvo sukurta skatinti lietuviškų žemių ūkį. Ji buvo pagrindinis Lietuvos valstybės pajamų šaltinis: didelės bendrovės supirkdavo iš gyventojų nereikalingus žemės plotus, juos perparduodavo ir tas pelnas tapdavo Lietuvos biudžeto dalimi“, – pasakoja istorikas.

Jo teigimu, pats žodis „Lietūkis“ neturi jokios neigiamos reikšmės, nes taip jau atsitiko, kad žudynės įvyko tos bendrovės garažų teritorijoje ir tai įvyko žymiai vėliau. Pašnekovas pažymi, kad tai tas pats, kas „Amatų rūmai“, „Pienocentras“, todėl nėra prie ko prisikabinti.

„Čia tas pats, jei Seime kažką užmuštų ir sakytų, kad Seimas – blogas žodis. Aišku, asociacijos yra. Bet „Lietūkis“ – tai tiesiog Lietuvos ūkio trumpinys“, – kalba pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų