Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu įgalioti Finansų ministerijos atstovę Audronę Misiūnaitę derėtis ir parafuoti minėtą sutartį su Japonijos vyriausybe, pranešė ministerija.
Pasirašius ir vėliau ratifikavus šią sutartį bus sudarytos geresnės sąlygos skatinti Japonijos verslininkus investuoti į Lietuvos ūkį, užtikrinant, kad jų kapitalas ir pajamos nebus apmokestinamas du kartus. Tokia pat apsauga bus taikoma ir Lietuvos investicijoms Japonijoje. Kartu bus sudarytos sąlygos glaudesniam abiejų šalių mokesčių administratorių bendradarbiavimui.
Lietuvos ir Japonijos ekonominiai ryšiai kasmet intensyvėja. Per paskutinius penkis metus prekių apyvarta tarp šalių išaugo daugiau kaip dvigubai, o importo iš Japonijos vertė nuosekliai didėja jau nuo 2012 metų. Vien per pirmuosius devynis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją vertė sudarė daugiau nei 88 mln. eurų, o iš Japonijos į Lietuvą importuota prekių beveik už 30 mln. eurų.
Į Japoniją daugiausiai eksportuota tabako ir perdirbto tabako pakaitalų (42 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją 2015 metais), optikos, matavimo, medicinos prietaisų (16,9 proc.), baldų, patalynės ir čiužinių (7,3 proc.), pieno ir pieno produktų bei gaminių iš mėsos ir žuvies. Perspektyvūs eksporto sektoriai – informacinės ir komunikacijos technologijos, transporto priemonės ir detalės, pramoninės mašinos ir įrenginiai, chemija, elektronika, lazeriai.
Iš Japonijos daugiausiai importuota: mašinų ir mechaninių įrenginių (23,6 proc. viso prekių importo iš Japonijos), plastikų ir jų dirbinių (20,5 proc.), antžeminio transporto priemonių (16,3 proc.), cheminių štapelio pluoštų (12,5 proc.) bei elektros mašinų ir įrenginių (6,6 proc.). Daugiausiai Japonija Lietuvoje investuoja į apdirbamąją gamybą ir privataus nekilnojamojo turto įsigijimą ir pardavimą. Žinomiausi Japonijos investuotojai Lietuvoje – „Panasonic“, „Yazaki“, „Hitachi“, „Fujitsu“, „Japan Tobacco International“, „Nippon Kaiji Kyokai“. Šiuo metu Lietuva taiko 53 sutartis dėl dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo.