Tokį sprendimą LB priėmė remdamasis Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atliktu unijos vertinimu.
„LCKU atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, kad ši kredito unija kreditavimo veiklą vykdo tinkamai nevertindama iš sudaromų ir sudarytų skolinimo sandorių atsirandančios rizikos, t. y., sudarydama sandorius, nepakankamai įsitikina, ar kliento finansinė ir ekonominė būklė leidžia tikėtis, kad jis tinkamai įvykdys sutartinius įsipareigojimus“, – rašoma LB pranešime spaudai.
LB kredito unijai nurodė nesudaryti skolinimo sandorių, kurių suma didesnė nei 30 tūkst. litų, o indėlių, priimamų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, palūkanų normas unija privalės nustatyti atsižvelgdama į rinkos vidurkį.
Lietuvos bankas nurodė kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ minėtus nurodymus vykdyti laikinai, kol bus atliktas kredito unijos inspektavimas ir Lietuvos banke įvertinti šio inspektavimo rezultatai, bet ne ilgiau kaip iki šių metų birželio.
Unijos portale nurodoma, kad terminuotų indėlių litais palūkanos svyruoja nuo 2 proc. (3–5 mėnesių indėlis) iki 4,5 proc. (24 ir daugiau mėnesių).
Primename, kad ketvirtadienį Lietuvos bankas įvertinęs Nacionalinės kredito unijos ir Švyturio taupomosios kasos finansinę būklę nutarė atšaukti šių finansinių institucijų veiklos licencijas ir artimiausiu metu kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
(papildyta)
LCKU prižiūrės, kaip „Vilniaus taupomoji kasa“ taisys veiklos trūkumus
Lietuvos banko sprendimas dėl laikinų poveikio priemonių kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ – logiškas žingsnis, teigia Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). LCKU tikisi, kad po šio Lietuvos banko sprendimo „Vilniaus taupomoji kasa“ operatyviai imsis priemonių veiklos rodikliams stabilizuoti.
„Tikime, kad po šio Lietuvos banko sprendimo kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ imsis sprendimų, kurie pagerintų šios unijos finansinius rodiklius. Ši kredito unija prieš savaitę pristatė veiklos trūkumų šalinimo planą, dalį trūkumų jau sugebėjo pašalinti. Kartu su Lietuvos banku stebėsime, kaip unija įgyvendina šį planą. Didesnių ar mažesnių veiklos trūkumų galima atrasti kiekvienoje kredito įstaigoje, tiek kredito unijose, tiek bankuose, tačiau trūkumus reikia operatyviai spręsti, o į LCKU teikiamas pastabas ir rekomendacijas atsižvelgti nelaukiant rinkos priežiūros institucijos sprendimų“, – teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Po keleto LCKU „Vilniaus taupomosios kasos“ atliktų patikrinimų, LCKU valdybos ir LCKU Stabilizacijos fondo komisija nusprendė konsultuotis su Lietuvos banku, kuris pateiktos informacijos pagrindu ir priėmė šiandieninį sprendimą dėl laikinų poveikio priemonių „Vilniaus taupomajai kasai“.
„Šis Lietuvos banko sprendimas, priimtas remiantis LCKU atliktos veiklos tikrinimo ataskaita, rodo, kad LCKU kredito unijų sistema yra pajėgi efektyviai stebėti unijų veiklas. LCKU nėra rinkos priežiūros institucija – net ir nustatę veiklos trūkumų, mes negalime pritaikyti poveikio priemonių. Tokiais atvejais galime tik atkreipti dėmesį ir unijos vadovybei rekomenduoti sprendimus, konsultuoti, kaip pašalinti veiklos trūkumus. Todėl ateityje sieksime, kad Kredito unijų įstatymas būtų papildytas, LCKU suteikiant daugiau atsakomybės ir galių vykdant jai priklausančių kredito unijų veiklos priežiūrą“, – sakė Fortunatas Dirginčius.
Nors „Vilniaus taupomoji kasa“ yra didžiausia kredito unijų rinkos dalyvė, LCKU vadovai nemano, kad jai pritaikytos poveikio priemonės turės ilgalaikį neigiamą poveikį rinkos stabilumui.
„Nuolat stebime situaciją mums priklausančiose 63 kredito unijose, reguliariai atliekame jų tikrinimus, teikiame rekomendacijas, todėl galime konstatuoti: LCKU kredito unijų sistema veikia stabiliai, o bendri sistemos likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodikliai viršija reikalaujamus normatyvus“, – konstatavo LCKU valdybos pirmininkas.
2012 m. lapkričio mėn. duomenimis, bendras LCKU priklausančių kredito unijų likvidumo rodiklis sudaro 44,42 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 30 proc.), kapitalo pakankamumo rodiklis – 19,8 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 13 proc.).
