Jis pripažino, kad Latvija susiduria su problemomis dėl CEF finansavimo, ir šiuo metu tai yra aktualiausias klausimas. „Dar praėjusios vyriausybės kadencijos metu įsiklausėme į rekomendacijas, pagrįstas kitų šalių patirtimi, susijusia su geležinkelio linijomis. Viena iš pagrindinių rekomendacijų buvo gana paprasta: jei ką nors statai, vėliau turi tuo naudotis. Taip pat rekomenduota įvertinti, kiek valstybė gali sau leisti“, – aiškino M. Kučinskis.
Kartu finansų ministras pripažino, kad esamą sutartį teks koreguoti – tiek dėl viso projekto, tiek judant į priekį. Pasak ministro, Susisiekimo ministerija ir Finansų ministerija apskaičiavo, kiek vyriausybė gali sau leisti – tai yra 150 mln. eurų per metus valstybės kofinansavimo, jei bus gautos CEF lėšos.
Finansavimo skaičiavimai veda į 2041-uosius
„Prie šios sumos dar numatome kelias dešimtis milijonų, iš viso iki 200 mln. eurų, nes turime finansuoti ir visą procesą prižiūrinčius asmenis. Daugiau padaryti negalime. Valstybės požiūriu, tai sudarytų 15 proc. kofinansavimo. Iš viso per metus išeina apie 1 mlrd. eurų. Apskaičiavę, kiek laiko prireiks reikiamai sumai pasiekti, prieiname prie 2041-ųjų, kada projektas galėtų būti baigtas“, – sakė M. Kučinskis.
Jo nuomone, arba finansavimas turi būti padidintas, arba reikia pripažinti, kad Latvijai – turinčiai pusantro milijono gyventojų ir nedidelį gyventojų tankumą – šis projektas yra tiesiog per brangus.
„Dėl šios priežasties mokesčių nedidinsime. Kokia vyriausybė eitų pas žmones ir klaustų, ar jie pasirengę kasmet mokėti dviem procentais didesnį pridėtinės vertės mokestį, kad būtų nutiesta „Rail Baltica“? Nė viena. Taip pat negalime visų likusių Europos struktūrinių fondų lėšų nukreipti nuo kelių, mokyklų ir kitų investicijų šiai trasai užbaigti. Ministras pirmininkas šį klausimą iškėlė atitinkamiems pareigūnams Briuselyje. Negalima pakelti to, ko negali panešti“, – aiškino M. Kučinskis.
Paklaustas, kaip reaguotų estai ir lietuviai, jei Latvija apskritai netiestų „Rail Baltica“, M. Kučinskis teigė, kad „jie, žinoma, apsimestų supykę ir sakytų, kad kalta Latvija, nes esame per vidurį. Bet ar jie atvyktų padėti statyti tilto per Dauguvą prie Salaspilio? Tai pati brangiausia dalis“.
M. Kučinskis paaiškino, kad padėtis Estijoje yra panaši – gyventojų tankumas maždaug toks pat, tačiau Estija, kaip valstybė, pasiskolino mažiau pinigų. „Jei mūsų leistinas valstybės skolos rezervas tėra apie dešimt procentų, tai estų – daug didesnis. Norėčiau pamatyti, kaip Estija skolinsis šiam projektui ir ką apie tai pasakys visuomenė“, – kalbėjo M. Kučinskis.
Neatmeta galimybės projektą pristabdyti
Paklaustas, ar „Rail Baltica“ išvis nebus tiesiama, jei nebus europinio finansavimo, M. Kučinskis atsakė: „Jei negalime to sau leisti, yra galimybė projektą pristabdyti. Tai yra galimybė – to neslėpsiu.“
Finansų ministras paaiškino, kad Latvijos problema ta, jog projektą įgyvendinti pradėta nuo netinkamo galo – oro uosto ir stoties – ir Latvijos kaimynai „tikriausiai tai prikiš“. Kartu M. Kučinskis atkreipė dėmesį, kad šis projektas lietuviams suteikia jungtį su Klaipėdos uostu, o estų svarbiausias prioritetas buvo greitasis traukinys į Pernu.
„Galbūt turėtume pagalvoti, ar nereikėjo sustoti anksčiau. Kai dar buvau ministras pirmininkas, ekonominiai prioritetai buvo šiek tiek kitokie. Geležinkelis atrodė tikrai perspektyvus ir tam tikru mastu pelningas. Su Baltarusijos ir Kinijos atstovais aptarėme maršrutą į Skandinaviją. Idėja buvo perkrauti per Baltarusiją vežamus krovinius čia, kad jie būtų toliau gabenami Europos geležinkelių tinklu. Tai buvo ekonominis pagrindimas“, – aiškino M. Kučinskis.
Pasak ministro, vėliau visas planas žlugo dėl nuo Latvijos nepriklausančių priežasčių, o projektas tapo nebeįgyvendinamas. „Netgi abejoju, ar Kinijos projektas juda į priekį. Apie tai nieko negirdėjau. Likome be šios galimybės ir labai abejoju, ar vien keleivių vežimas galėtų padaryti projektą pelningą. Tačiau saugumui – taip, jis svarbus“, – pripažino M. Kučinskis.
Paklaustas, ar turi omenyje karinį projekto aspektą, M. Kučinskis pabrėžė, kad kariniu požiūriu kur kas svarbiau sujungti poligonus ir užtikrinti privažiavimą prie jų. Pasak jo, karinis komponentas yra vienintelis, į kurį šiuo metu reikia atsižvelgti.
