Dažnai tokiose knygose teigiama, kad laimingi žmonės gyvena geriau ir sveikiau. Tačiau tiesa ne tokia paprasta.
Nauja studija rodo, kad laimė gali būti ne tokia naudinga mums kaip atrodė anksčiau ir net gali kenkti.
Tačiau tai priklauso nuo laimės pobūdžio. Vienas psichologijos tyrimas bandė išsiaiškinti, kuo laimingas gyvenimas skiriasi nuo prasmingo.
Tyrėjai mėnesį stebėjo didelį kiekį žmonių ir atrado, kad laimė yra susieta su savanaudišku elgesiu, su “ėmimu”. Tuo tarpu prasmė gyvenime siejasi su dosniu “davimo” elgesiu.
Kaip laimė atneša sėkmę darbe
Autoriai teigia, kad laimė be prasmės – tai palyginti lėkštas, į save koncentruotas ar net savanaudiškas gyvenimas, kuris klojasi lengvai, o žmogaus norai ir užgaidos yra lengvai patenkinami. Laimė – tai tiesiog geras jausmas, nesiejamas su pagalba kitiems.
Tačiau prasmė gyvenime kyla iš pagalbos tiems, kuriems to reikia arba prisidėjimo prie visuomenės. Bet tai nebūtinai mums suteikia laimės.
Kitas tyrimas nagrinėjo ryšį tarp laimės bei prasmės ir žmonių biologijos. Tyrėjai 80-iai žmonių uždavė tokius klausimus, kaip „Kaip dažnai jūs jaučiatės laimingas“, „Kaip dažnai jūs jaučiatės susidomėjęs gyvenimu?“ ir „Kaip dažnai jaučiate pasitenkinimą“. Kuo palankiau jie atsakė į šiuos klausimus, tuo jie buvo vertinami laimingesniais.
Prasmė buvo apibūdinta kaip orientacija į kažką didesnio nei pats žmogus. Prasmę tyrėjai matavo tokiais klausimais: Kaip dažnai jūs jaučiate savo gyvenime kryptį ar prasmę? Kaip dažnai jūs jaučiate, kad prisidedate prie visuomenės gėrovės? Kaip dažnai jūs jaučiate, kad priklausote bendruomenei ar socialinei grupei?
Tada tyrėjai pažiūrėjo, kaip kai kurie genai atrodo skirtinguose dalyviuose, kaip laimė ir prasmė veikia žmonių genetinį lygį.
Vienas iš tyrėjų Steve’as Cole’as jau anksčiau ištyrė, kad vienišumas, mylimo žmogaus neteiktis arba nepriteklius žmogaus kūną įveda į grėsmės būseną. Tai paskatina su stresu susijusių genų aktyvumą. Tai padidina genų, susijusių su uždegimais, veiklą ir sumažina antivirusinių genų veiklą. Dėl to mūsų protėviai ir asocijavo vienišumą ir nelaimes su bakterinėmis infekcijomis.
Kita vertus, jei daug bendrauji su žmonėmis, tau gerai sekasi, imuninė sistema paruošia tave virusams, kurių, bendraujant su žmonėms, sutinkama žymiai daugiau.
Kaip tai susiję su laime?
Tyrėjai atrado, kad žmonės, kurie yra laimingi, bet neturi daug prasmės savo gyvenimuose, turi taip pat veikiančius genus, kaip ir liūdni bei vieniši žmonės. Tai reiškia, kad jiems gresia chroniški uždegimai.
Tyrėjai teigia, kad tuščios pozityvios emocijos yra tolygios nelaimei.
Svarbu suvokti, kad daugeliui žmonių, prasmė gyvenime ir laimė persidengia. Tačiau yra tokių, kurie laimės gyvenime jaučia mažiau nei prasmės ir atvirkščiai: daugiau gyvenime turintys laimės nei prasmės.
Pastaroji grupė žmonių sudarė netgi 75 proc. visų tyrimo dalyvių skaičiaus. Tik ketvirtadalis apklaustųjų jautė didesnę prasmę nei laimę savo gyvenimuose.
Tai liūdina žinant, kad laimės jausmas be prasmingumo žmogaus kūną pradeda ruošti bakterinėms infekcijoms. Tuo tarpu žmonių, kurie jaučia daugiau prasmės gyvenime, genai pradeda ruoštis virusinėms infekcijoms, kurios kimba, kai esame tarp daugelio žmonių.
Šis skirtumas tarp laimės ir prasmės primena apie filosofinį gero gyvenimo prigimties ginčą, kuris formuoja Vakarų civilizaciją jau daugiau nei 2000 metų. Ar laimė, kaip teigia hedonistai, slypi gerame jausme, ar, kaip manė Aristotelis ir jo pasekėjai, laimė kyla iš gero elgesio ir buvimo geru?
Minėtas tyrimas rodo, kad jaustis gerai neužtenka. Žmonėms, norintiems klestėti, reikia prasmės.
