Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija - žmonėms laikyti indėlius bankuose yra nuostolinga, nes išgryninimas kainuos daugiau, nei bus gauta palūkanų, informuoja, „Respublika“.
Bankininkų tikinimu, pinigai atpigo, tad skolinti nebeapsimoka. Tačiau skandinavų bankai pas mus skaičiuoja milijardinius pelnus. Šiuo metu paskolų palūkanos yra maždaug 6 kartus didesnės nei indėlių palūkanos: indėlių metinės palūkanos yra apie 0,3 proc., paskolų - apie 2 proc. Pinigų, reikalingų išduoti naujoms paskoloms, bankams užtenka iš grįžtančių pinigų už anksčiau suteiktas paskolas, todėl jie nebesuinteresuoti gauti naujų indėlių ir juo labiau didinti jų palūkanų.
Absurdiškiausia yra tai, kad, padėjus banke terminuotąjį indėlį, o pasibaigus terminui atsiimant pinigus su palūkanomis, klientas ne išlošia, o pralošia, nes pinigų išgryninimas jam kainuos daugiau, nei gauta palūkanų. Pavyzdžiui, "Swedbank" siūlo dėti indėlius už 0,2 proc. metinių palūkanų. Tarkim, padėjus 10 tūkst. litų, po metų klientui priklausytų 20 litų daugiau. Tačiau pinigų išgryninimas iš sąskaitos kainuoja 0,8 proc. laikomos sumos, arba 80 litų. Tad žmogus pasiims mažiau, nei buvo įnešęs.
Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, laikai, kai žmonės galėjo tikėtis uždirbti iš terminuotųjų indėlių, jau yra seniai praėję ir nebegrįš. Asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio susidariusi situacija taip pat nestebina - yra buvę istorijoje tokių laikotarpių, kai bankai atliko tik pinigų saugotojo funkciją. Esą belieka džiaugtis, kad už pinigų saugojimą bankas dar neima mokesčio. "Kitas klausimas: jei palūkanos už indėlius, įvertinus infliaciją, tampa neigiamos, ar nėra laikas bankams mažinti palūkanas už kreditus? - sakė specialistas. - Bankų marža išlieka vis dar aukšta. Bet pingant pinigams mes turime matyti adekvatų kreditų pigimą. Tačiau bankai vis dar pelnosi iš tų pinigų, tik šį kartą jau pelnosi padidėjus maržai tarp pinigų kainos, kiek jiems tie pinigai kainuoja, ir tos kainos, už kurią jie tuos pinigus skolina". K. Kupšio teigimu, yra daugybė alternatyvų, kur galima dėti pinigus. Viena galimybė - investuoti į nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius, auksą.
