Dukart per metus šalies pamiškės ir pakelės priglaudžia kalnus automobilių padangų. Jas, nebetinkamas naudoti, vairuotojai išmeta, užuot nuvežę į specialias aikšteles.
Toks elgesys teršėjams gali užtraukti tūkstantines baudas, tačiau kiekvienais metais atsiranda nebijančių būti sučiuptiems už rankos. Aplinkosaugininkų teigimu, kartais nebenaudojamas padangas išmeta net mažesni automobilių servisai, įsipareigoję jas saugoti ir perduoti utilizuojančioms bendrovėms.
Pasak šiukšles iš daugiabučių kiemų surenkančių tarnybų darbuotojų, Lietuvoje gajus įprotis nebenaudojamas padangas palikti šalia šiukšlių konteinerių. Tačiau pastarosios ten ir lieka gulėti, nes į sąvartynus jas vežti draudžiama. Nebenaudojamas padangas galima palikti specialiose aikštelėse, tačiau jų, sako vairuojantieji automobilius, per mažai, kad būtų galima patogiai jas pasiekti ir palikti nebenaudojamas padangas. Nemokamai padangas priimti turėtų ir automobilių techninės priežiūros centrai, tačiau jie nesuinteresuoti skelbti to viešai, nes dažniausiai neturi kur saugoti klientų atvežtų padangų.
Sunaikina pusę
Padėtis keičiasi, tikino „Akmenės cementui“, bene didžiausiai Lietuvoje automobilių padangas utilizuojančiai bendrovei, vadovaujantis Artūras Zaremba: „Kai padangas pradėjome utilizuoti prieš penkerius metus, padėties nė iš tolo nebuvo galima lyginti su dabartine.“
„Per metus vidutiniškai į Lietuvą įvežama 15 tūkst. tonų padangų, iš jų mes kasmet 9 tūkst. tonų sunaikiname. Taigi vien mes sunaikiname daugiau negu pusę ir tai darome jau ne vienus metus. Esame sudeginę daugiau nei 40 tūkst. tonų“, – pasakojo A. Zaremba.
„Akmenės cementas“ naudoja energiją, gautą deginant padangas. Įmonės vadovas pasakojo, kad sudeginus toną padangų bendrovei nereikia deginti tokio paties kiekio iškastinio kuro – anglies. „Mes pakeičiame kurą kuru ir gaminame iš to energiją, kurią naudojame cemento gamybai, – sakė „Akmenės cemento“ vadovas. – Kitaip tariant, panaudojame alternatyvią energiją. Visi, kam lieka padangos, kas jas surenka, žino, kad galima atvežti į „Akmenės cementą“ ir mes jas sunaikinsime.“
Dukart per metus
Dabar, anot A. Zarembos, kalbėti apie šiukšlinimą padangomis kaip apie didelę šalies problemą neverta. „Ši problema išlenda dukart per metus – rudenį ir pavasarį, – tvirtino „Akmenės cemento“ direktorius. – Vėliau viskas prislopsta, net ir išmestos padangos anksčiau ar vėliau pasiekia utilizavimo bendroves. Mes esame suinteresuoti ir investuojame daugybę pinigų, kad padangos pakliūtų pas mus, nes galime jas panaudoti tikslingai.“
Anot jo, dėmesį šiai problemai turėtų skirti ne tik privatūs verslininkai, bet ir valdžia, kompanijos, keičiančios padangas. „Jie turėtų skatinti žmones, priminti, kad negalima padangų mėtyti“, – tvirtino A. Zaremba.
Privalo surinkti
„Jeigu klientas nori netinkamas, plikas padangas išsivežti, visada klausiame, kam jos reikalingos, stengiamės, kad tokios padangos liktų pas mus, – pasakojo UAB „Melga“ generalinis direktorius Erlandas Gintneris. – Anksčiau klientams reikėdavo sumokėti už tai, kad paimtume padangas, dabar nebereikia.“
Pasak E. Gintnerio, kaupti ir perduoti utilizavimo bendrovėms nebenaudojamas padangas turėtų būti suinteresuoti daugelis servisų, nes surinkus ir atidavus tam tikrą kiekį padangų mažėja mokesčiai. Be to, išnyko anksčiau buvęs mokestis, kurį servisai mokėjo utilizavimo bendrovėms, kad paimtų sukauptas senas padangas.
Verslininkas neslėpė, kad yra servisų, kurie, anot jo, dirba primityviai. „Jie dirba kažkur garažuose, nenori sukti galvos dėl bendradarbiavimo su utilizavimo bendrovėmis, todėl pasirenka lengviausią būdą – padangas išmeta, – sakė „Melgos“ generalinis direktorius. – Tačiau bent kiek rimtesnis servisas nieko panašaus nedarys.“
Reikia atlygio
Panašu, kad Lietuvoje sukurtos sąlygos, kad nebenaudojamos padangos būtų sėkmingai sunaikintos, tačiau lietuviai vis dar linkę šiukšlinti. E. Gintneris tikino, kad problemą su pakelėse ir pamiškėse išmestomis padangomis išspręstų atlygis. „Reikėtų duoti uždirbti už atneštą padangą – tai tikrai pakeistų dabartinę būklę“, – sakė verslininkas.
Anot jo, mokant 2–3 litus už atneštą nenaudojamą padangą, gyventojai daug noriau atneštų jas iki saugojimo aikštelių ar utilizavimo bendrovių, be to, atsirastų iš visur renkančių padangas ir taip užsidirbančių. „Galbūt utilizavimo bendrovės galėtų skirti lėšų mokėti už padangas, galbūt lėšų turėtų skirti valstybė“, – svarstė E. Gintneris.
