Konservatoriai abejoja ar statybos konkursuose reikalingas mažiausios kainos kriterijus

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų.

Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus. Pasak Seimo narių, problema ypač aktuali perkant projektavimo ir statybos darbus.

„Kada kalbame apie miestų planavimą, statybas, infrastruktūrą, apie tai, kas kuriama ilgiems metams, kalbame apie didelius valstybės pinigus, kurie negali būti skiriami netinkamiems projektams ir jų įgyvendintojams, vien dėl to, kad sąmata skiriasi keliais šimtais eurų“, – sakė viena kreipimosi iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

A. Gedvilienė BNS nurodė, kad taip reaguojama į viešą informaciją apie naujo 11,5 tūkst. kv. metrų ploto ligoninės korpuso Santariškėse projektavimo viešąjį pirkimą.

Santaros klinikos buvo numačiusios tam išleisti virš 646,4 tūkst. eurų, tačiau konkursą laimėjusi bendrovė „Maspro“ pasiūlė darbus atlikti už 120 tūkst. eurų (be PVM).  

Atvejį paviešinęs Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius nurodė, kad „Maspro“ (anksčiau „Numigo“) anksčiau vadovavo Rūta Alaburdienė, šiuo metu dirbanti Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT), o dabar „Maspro“ direktorius yra jos sutuoktinis Irmantas Alaburda. 

Pasak L. Rekevičiaus, „Maspro“ pajamos 2019 metais siekė 5 tūkst. eurų, vidutinis atlyginimas šioje įmonėje yra 203 eurai, joje dirba 10 darbuotojų. 

Jo teigimu, pernai panašiai dempinguodama kainas, įmonė laimėjo 19 konkursų.  

A. Gedvilienės teigimu, paviešintas atvejis yra ne vienintelis pavyzdys, jie „fiksuojami ir fiksuojami“. Pasak jos, todėl bus siekiama Seime pradėti diskusijas dėl mažiausios kainos kriterijaus.  

„Jeigu negalima keisti mažiausios kainos kriterijaus, tada kodėl, dėl kokių rizikų, gal galima kitus saugiklius susidėti? (...) Apmaudu, kad laimi projektai ar architektai, kurie dempinguoja kainas, o paskui Viešųjų pirkimų tarnybos prašo skirti papildomai lėšų darbams pabaigti. Tai yra ydinga praktiška ir pridaro landų“,  – BNS tvirtino parlamentarė. 

REKLAMA

Į Audito komitetą taip pat kreipėsi Paulė Kuzmickienė, Andrius Vyšniauskas ir Kristijonas Bartoševičius. Jų teigimu, būtina peržiūrėti teisės aktus.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas interviu BNS sakė, kad mažiausos kainos kriterijus nėra geriausias viešuosiuose pirkimuose, bet jis nėra ir blogis.

„Viskas priklauso nuo perkančiosios organizacijos pasirengimo. Jeigu aš pasiruošiu tinkamą techninę specifikaciją, nustatau gerus parametrus, aš tą pirkimą galiu atlikti ir už mažiausią kainą. Tačiau jeigu aš esu pasiruošęs už papildomus dalykus, sakykim žaliuosius, socialinius inovatyvius aspektus, kitus kokybinius parametrus suteikti papildomus balus, tai žinoma, ekonominio naudingumo kriterijai visada yra geresni“, – sakė D. Vedrickas. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų