Didžioji dalis – 75 proc. – visų vagysčių įvykdoma gyvenamuosiuose namuose, ir tik ketvirtadalis – butuose. Vienos vagystės metu vidutiniškai vagys pasisavina turto už daugiau nei 2500 litų, skelbia didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Iškalbinga statistika

Tikimybė, kad būtent vasarą bus įsilaužta į namą ar butą, draudikų duomenimis, padidėja daugiau nei 2 kartus. Vidutinė vagystės metu padaroma žala Lietuvoje kasmet didėja, mat gyventojai namuose ar butuose laiko daugiau brangaus turto, įsigyja vis daugiau modernių elektronikos prietaisų, išmaniųjų telefonų, naujausių planetinių kompiuterių ir kitų daiktų. Vagystės metu gyventojams padaroma žala gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų, o vagys dažniausiai griebia tai, ką lengva realizuoti. Vagysčių pradeda daugėti jau birželį, vagių darbymetis įkarštį pasiekia liepos mėnesį. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai vagystės metu iš namo buvo pavagiama turto už 3800 litų, iš buto – už 1600 litų.

Skaudi pamoka

Netoli sostinės gyvenanti Brigita tik po vagystės suprato, kad elgėsi neatsakingai. „Visada atrodo, kad plėšia kitų, turtingesnių namus, tačiau, kai po atostogų randi aukštyn kojom apverstą būstą, pasijunti itin nemaloniai. Labai vertingų daiktų neturėjome, bet ir pačių paprasčiausių, tokių kaip kompiuteris, televizorius, mikrobangų krosnelė ar dulkių siurblys, buvo gaila“, – pasakojo moteris. Po šio įvykio ji nusprendė, kad verta investuoti į tvirtesnes duris, įsivesti signalizaciją ir apdrausti turimą turtą. Anot Brigitos, labai svarbu bendrauti su kaimynais. Jei būtų pasakiusi kaimynams, kad vyksta atostogauti, ir paprašiusi užmesti akį į jų kiemą, gal vagys būtų buvę pagauti, nes daiktus jie nešė dienos metu.

REKLAMA

Vagys mato kitaip

„Lietuvos draudimo“ iniciatyva buvo atlikta nuteistųjų apklausa siekiant išsiaiškinti vagysčių iš būstų specifiką. Ji atskleidė liūdną tiesą: daugiau nei pusė nuteistųjų pripažino, kad pavogti svetimą turtą lengva.

Buvo apklausti 386 nuteistieji, kalintys įvairiuose šalies pataisos namuose. „Tyrimas atskleidė: patyrusiam vagiui nėra neįveikiamų užraktų ir kitų trukdžių, jei jo taikinys – ilgus metus kauptas turtas“, – tyrimo rezultatus komentavo AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Nuteistieji įvardijo priežastis, kodėl mūsų šalyje vogti lengva: nepakankamo saugumo priemonės (57 proc.), vagių profesionalumas (23 proc.), kaimynų susvetimėjimas (10 proc.), palanki nusikalsti ekonominė situacija (8 proc.) ir gyventojų patiklumas bei polinkis girtis turimu turtu (7 proc.).

Juoką nusikaltėliams kėlė ir žmonių išradingumas, kai pinigai ar vertingesni daiktai slepiami užuolaidų karnizuose, tualeto bakeliuose, gėlių vazonuose. Pasak vagių, seifų atidarinėti neverta, nes galima išnešti.

Kai kurie gudručiai, išvažiuodami palieka įjungtą šviesą, dažniausiai virtuvėje, ir tikisi taip suklaidinti vagis. Tačiau jie netrunka pastebėti, kad šviesa dega ir dieną. Vagišiai mėgsta sukinėtis naujakurių rajonuose, kur daiktų nešimas nieko nestebina. Tad verta susipažinti su kaimynais ir paprašyti, kad bent retkarčiais užsuktų į namus, palietų gėles ne tik kambariuose, bet ir balkone, nes nuvytusios gėlės gali būti signalas, jog namuose nieko nėra.

Apsilanko ir dieną

Norint įvykdyti vagystę, pasak nusikaltėlių, būtina žinoti tris dalykus: kada šeimininko nėra namuose, ar įrengtos apsaugos sistemos ir kokia savininko turimo turto vertė. Norėdami tai sužinoti, vagišiai stebi ir seka dominantį asmenį (68 proc.), informaciją surenka per jo giminaičius, bendradarbius, draugus, vaikus (51 proc.) ir kaimynus (26 proc.). Kartais vagys apsimeta prekybos agentais, socialinių ar specialiųjų tarnybų darbuotojais.

Klausiami apie vagystėms vykdyti tinkamiausią paros laiką, daugiau kaip pusė respondentų nurodė, kad patogu vogti bet kuriuo paros metu. Du trečdaliai jų tvirtina, kad vagys suaktyvėja atostogų metu, per šventes ir darbo valandomis. Kaimynams, besidomintiems daiktus nešančiais žmonėmis, pasakoma, jog jie yra perkraustymo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai. Jei kaimynai nežino, kad šalia gyvenantieji atostogauja, lengvai patiki atsakymu.

REKLAMA

Atbaido signalizacija ir stebėjimo kameros

Planuodami nusikaltimą, vagys įvertina, su kokiomis kliūtimis gali susidurti. Rimčiausios, vagių nuomone, yra saugos signalizacijos, stebėjimo kameros ir seifai (70–79 proc.). Šiokių tokių sunkumų sukelia ir įrengtos šarvuotosios durys, įmontuotos kelios durų spynos, langų žaliuzės ar namuose laikomas šuo (54–57 proc.). Spynas su kodais ar rakinamas laiptines tik ketvirtadalis apklaustųjų laikė kliūtimi. Prie sėkmingos vagystės prisideda ir kaimynų abejingumas – 18 proc. apklaustųjų nurodė, kad kaimynai nieko nedaro, net jei įtaria, kad vykdoma vagystė.

Įrengtos saugos sistemos, pasak nuteistųjų, apsunkina vagystes, tačiau nepriverčia atsisakyti šio „verslo“. Profesionalūs vagys žino būdų ir tinkamų priemonių, padedančių įveikti kliūtis: naudoja visrakčius, pasigamina raktus durims atidaryti, sugadina signalizacijas.

Gerai suplanuota vagystė atliekama ypač greitai, jei nėra signalizacijos, kamerų ar kitų kliūčių. Įsibraunant į namus, kuriuose įmontuotos šarvuotosios durys, prireikia 3–5 minučių, o veržiantis pro paprastas duris – 2–3 minučių. Taigi vidutinis laiko skirtumas yra vos pusantros minutės.

Rūpintis savo turtu būtina

Paklausti, kaip, jų nuomone, gyventojai turėtų pasirūpinti savo namų saugumu, nuteistieji už vagystes nurodė du pagrindinius būdus: įsirengti signalizacijas, prijungiant jas prie saugos tarnybų (37 proc.) ir apdrausti savo turtą (22 proc.). Pinigus, juvelyrinius dirbinius patariama laikyti bankuose, saugyklose (17 proc.) arba seifuose (13 proc.).

„Apibendrinant galima pasakyti, kad jei butą ar namą „nusižiūrėjo“ vagys, niekas nepadės, o štai finansinius nuostolius atlyginti padės tik draudimas“, – reziumavo A.Gimbickas.

Pasak jo, gyventojai vis dažniau pasirūpina ir pastato draudimu, tačiau pamiršta, kad didžiausia rizika namams – vagys, o jų taikinys – lengvai išnešamas turtas, kuris neretai dėl neapdairumo lieka neapdraustas. Todėl į namų apsaugą reikėtų žiūrėti kompleksiškai. „Vertinant, kiek investicijų skirti būsto apsaugai, patariame patiems įvertinti jame esantį turtą. Rekomenduojama turto apsaugai skirti bent 2 proc. viso turto vertės per metus“, – sakė V.Krencius.

REKLAMA

„Lietuvos draudimo“ ekspertas patarė pradėti nuo pagrindinių dalykų, kurie sumažina vagių galimybes įsilaužti. Būtina įstatyti kokybiškus langus, duris, spynas, puoselėti draugiškus santykius su kaimynais.

Patarimai, kaip apsaugoti būstą

- Įsiveskite signalizaciją su priešgaisriniais jutikliais, jei yra galimybė – prijunkite ją prie apsaugos tarnybos stebėjimo sistemos.

- Apdrauskite būstą ir turtą jame – jei nuostolių nepavyks išvengti, jie bus atlyginti.

- Įstatykite šarvuotąsias arba dvejas paprastas duris.Geriau, kad jos atsidarytų į išorę, nes taip bus sunkiau išlaužti.

- Rinkitės kuo sudėtingesnės konstrukcijos spyną arba du skirtingus užraktus, kad įsilaužėlis ilgiau užtruktų juos rakindamas ir kaimynai spėtų iškviesti policiją.

- Langų stiklus padenkite specialia plėvele, apsaugančia nuo dūžių, – tai gali sutrukdyti vagišiams įsibrauti į būstą.

- Apsauginės žaliuzės taip pat gali sukliudyti nusikaltėliams patekti į namus, ypač jei papildomai sumontuojamos automatinės arba rankinės sklendės, kurios blokuoja žaliuzių pakėlimą.

- Įsigiję perimetro apsaugos sistemą atminkite, kad ji neapsaugos nuo įsilaužėlių, o tik perspės apie pašalinių asmenų buvimą saugomoje teritorijoje.

- Įsitikinkite, kad išvykdami atostogauti nepalikote pro langus lengvai pastebimų vertingų daiktų, kurie viliotų vagis.

- Apie išvykimą įspėkite kaimynus, kuriais pasitikite, ir paprašykite periodiškai ištuštinti pašto dėžutę bei atkreipti dėmesį, jei pastebėtų ką nors įtartina.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų