Kol viešai demonstruojamas rūpestis taupyti mokesčių mokėtojų pinigus, jais dvigubai pamaloninami ministerijų valdininkai.
Siūlo taupyti ir moka 2 algas
Pirmadienį Finansų ministerija oficialiai kreipėsi į Vyriausybę dėl viešųjų išlaidų augimo valdymo. Ji siūlo peržiūrėti mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamų įstaigų tinklą ir funkcijas, valstybės turto naudojimą.
„Kai išlaidos auga daug sparčiau nei pajamos, būtina ieškoti galimybių užtikrinti tvaresnį biudžeto pajamų ir išlaidų balansą. Fiskalinė drausmė reikalauja nuosekliai vertinti ne tik valstybės pajamas, bet ir tai, kaip naudojamos biudžeto lėšos.
Norime, kad valstybės išlaidos būtų pagrįstos realiu poreikiu, o jų augimas – suderintas su finansinėmis galimybėmis“, – ministerijos pranešime cituojamas finansų ministras Taurimas Valys.
Tačiau prašydamas kitų taupyti, į savo kiemą ar ministeriją jis, panašu, nepažiūri.
„Sodros“ duomenimis, Finansų ministerijoje vidutinis darbo užmokestis rugsėjo mėnesį (duomenys apie juos teikiami spalį) buvo dvigubai didesnis nei kitais šių metų mėnesiais. Ir apskritai buvo didžiausias, kiek tik rodo istoriniai duomenys.
Jeigu šių metų sausį – rugpjūtį Finansų ministerijoje vidutinis darbo užmokestis svyravo tarp 3,3 tūkst. ir 3,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, tai rugsėjį viršijo 7,1 tūkst. eurų. Po mokesčių tai būtų apie 4,3 tūkst. eurų.
Finansų ministerija taip paaiškino, kodėl darbuotojams išmokėjo dvigubai didesnes algas:
„Vidutinis rugsėjo darbo užmokestis pakilo dėl dviejų priežasčių: dėl už pirmininkavimą skirtų priemokų. Mūsų ministerijai tenka didelis vaidmuo pirmininkavimo laikotarpiu, todėl dalyvauja nemažai darbuotojų, kuriems ir skirtos priemokos. Antra priežastis – buvo atliekamas valstybės tarnautojų neeilinis vertinimas, numatytas Valstybės tarnybos įstatyme. Todėl tai vienkartinis darbo užmokesčio vidurkio „paūgėjimas“.
Algų šuoliai ministerijose
Vis dėlto algų šuoliais gali pasidžiaugti ne tik dirbantys Finansų ministerijoje. Rugsėjį daug daugiau taip pat uždirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojai.
Nuo metų pradžios atlyginimų vidurkis joje svyravo tarp maždaug 3,5 tūkst. ir 4 tūkst. eurų prieš mokesčius. Tačiau rugsėjį viršijo 5,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių arba 3,4 tūkst. eurų po jų. Taigi vieną mėnesį šioje ministerijoje algos paaugo net 60 proc.
SADM didesnes nei įprasta algas paaiškino taip:
„2026 m. rugsėjo mėn. vidutinio darbo užmokesčio padidėjimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje lėmė kelios aplinkybės. Iš darbo išeinantiems darbuotojams buvo išmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat atsiskaityta už darbą poilsio ir švenčių dienomis.
Be to, darbuotojams mokėtos priemokos už papildomų funkcijų atlikimą ir laikinai nesančių kolegų pavadavimą. Taip pat skirtos vienkartinės piniginės išmokos už funkcijų vykdymą rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir už papildomas veiklas, susijusias su ministro pirmininko strateginio portfelio bei socialinės apsaugos srities projektų įgyvendinimu.“
Rugsėjį didesnėmis algomis savo darbuotojus taip pat palepino Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Šį mėnesį algų vidurkis joje siekė beveik 4,8 tūkst. eurų prieš mokesčius arba beveik 2,9 tūkst. eurų po jų. Palyginti su kitais mėnesiais, čia algos šoktelėjo apie 45 proc.
4 tūkst. eurų algų vidurkį rugsėjo mėnesį taip pat viršijo Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM).
Beje, nuo 2022 m. rugsėjo KAM darbuotojų skaičius išaugo beveik 50 proc. – nuo 194 iki 286.
Įspėja dėl būsimo biudžeto problemų
Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 22,2 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su 2026 m., pajamos auga 5,2 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidų valstybės biudžete numatyta 27,9 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 1,3 proc. lyginant su 2026 m., arba 363 mln. eurų).
Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 8,1 mlrd. eurų (lyginant su 2026 m. auga 660,8 mln. eurų arba 8,8 proc.). Savivaldybių savarankiškos pajamos kitąmet auga 489 mln. eurų arba 10,6 proc., valstybės biudžeto dotacijos – 171,8 mln. eurų arba 6 proc.
Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys -3,8 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 48,2 proc. BVP.
Valstybės kontrolės vertinimu, 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles.
Auditoriai įspėja, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau, nei numato Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP, o valstybės skola – prie 60 proc. BVP ribos.
Augant gynybos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimo poreikiams, be papildomų tvarių pajamų šaltinių grįžti prie fiskalinės drausmės laikymosi bus ypač sudėtinga.
Rugsėjį vidutinis darbo užmokestis ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje buvo 4,2 tūkst. eurų prieš mokesčius. Visoje Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiuo metu viršija 2,5 tūkst. eurų.
