Savo patirtimi su naujienų portalu pasidalino vilnietė Ugnė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – red. past.). Jos nuomone, Lietuvoje susiklostė nedėkinga situacija.
„Baigi mokyklą, stoji į universitetą, investuoji ne vienerius metus į mokslus, įgyji bakalauro ir magistro laipsnius, stengiesi tapti savo srities profesionalu, bet pradėjęs dirbti supranti, kad tavo atlyginimas nė iš tolo neatspindi įdėtų pastangų“, – teigia vilnietė.
Du diplomai prieš vidurinį išsilavinimą
Ugnė pateikia pavyzdį, kiek uždirba žmogus, dirbantis jos srityje, ir palygino, kiek gauna tie, kurie dirba nekvalifikuotą darbą.
„Šiandien žmogus, dirbantis komunikacijos specialistu, turintis aukštąjį išsilavinimą, atsakingas už daug dalykų (įmonės įvaizdį, komunikaciją, tekstus, socialinius tinklus, viešuosius ryšius, krizių valdymą), per mėnesį į rankas gauna vos 1200 eurų ar net mažiau.
Tuo metu statybose dirbantis žmogus, pavyzdžiui, klijuojantis plyteles, montuojantis gipso kartoną ar atliekantis kitus apdailos darbus, gali uždirbti 3000–4000 eurų ar net daugiau. Man kyla natūralus klausimas: ar tikrai verta tiek metų investuoti į aukštąjį išsilavinimą, jeigu galiausiai uždirbi du ar tris kartus mažiau už žmogų, kuris baigė mokyklą ir moka tik lietuvių kalbą (kartais net ne visada)?“ – klausia ji.
Ugnė skubiai priduria, kad nenuvertina statybininkų darbo. Ji pripažįsta – jų darbas sunkus, reikalauja įgūdžių, patirties, fizinės ištvermės ir atsakomybės.
Vis dėlto ji akcentuoja neatitikimą tarp žinių, kurias įgyjame gaudami išsilavinimą, ir jų įvertinimo. Kartais net ir du diplomus turintys darbuotojai gauna mažiau nei darbuotojai, įgiję tik vidurinį ir (arba) profesinį išsilavinimą.
„Jauni žmonės skatinami studijuoti, siekti diplomų, tobulėti, rinktis perspektyvias profesijas. Tačiau pradėję dirbti jie susiduria su realybe: diplomas negarantuoja nei finansinio stabilumo, nei galimybės savarankiškai įsigyti būstą, nei jausmo, kad jų pastangos buvo vertos tik tiek“, – sako Ugnė.
Su magistro diplomu ir patirtimi gauna mažesnę algą nei vidutinė
Viešojoje erdvėje dažnai kyla diskusijos, kas yra „gera“ alga Lietuvoje. Vienoje feisbuko grupėje neseniai užduoptas klausimas:
„1700 eurų į rankas, būnant 27 metų, baigus bakalaurą, ofisinis darbas. 8–17 val. Kaip jums atrodo, ar geras atlyginimas?“
Dauguma komentatorių sutiko, kad toks atlyginimas yra pakankamas, o tiek uždirbant ne sostinėje – netgi geras:
„Na, jei mažesnis miestas nei Vilnius, Kaunas, tada net labai geras.“
„Tikrai geras, nes daug kur siūlo tik 1000–1100 „į rankas.“
Kai kurie dalijasi savo patirtimis, kad uždirba mažiau, net ir turėdami aukštąjį – ir net ne I-os pakopos – išsilavinimą:
„Būdama mokytoja su bakalauru, magistru ir pedagogo kvalifikacija, [gaunu] tik 1500 eurų „į rankas“ už etatą.“
„Nu, jau atsiprašau, su magistru Kaune ir dirbant paromis 1700 eurų niekaip „į rankas“ negaunu.“
„Tai aišku, kad geras. 10 metų dirbu ofisinį su magistru, 1300 eurų.“
„Aš esu baigusi magistrą, turiu patirties, nerandu darbo, kad mokėtų daugiau negu 1300 eurų į rankas.“
Buvo ir kitokių patirčių. Viena moteris rašo, kad uždirba daugiau ir be aukštojo mokslo diplomo: „2400 eurų (gauna „į rankas“ – red. past.), Kaunas. Aukštojo taip ir nepabaigiau.“
Primename, kad 206 m. Lietuvoje vidutinė alga siekia apie 1490–1557 eurų „į rankas“.
Mokslų daktaras palygino atlyginimus ir liko priblokštas
Gamtos mokslų daktaras Artūras Kirjakulovas pasidalino įžvalgomis, ką pastebėjo ieškodamas informacijos savo naujam projektui. Jis palygino internete rastus du darbo skelbimus.
Tai, ką pamatė juose, nemaloniai nustebino – aukštąją mokyklą baigęs baigęs biotechnologas gaus beveik tiek pat, kiek kasininkas parduotuvėje.
Remiantis darbo skelbimais, biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific“ jaunesniajam chemikui siūlo 1567–2354 eurą neatskaičius mokesčių.
Darbuotojas privalo turėti aukštąjį biochemijos, chemijos, biotechnologijos, bioinžinerijos ar susijusios srities išsilavinimą. Galima dirbti nuo paskutinio bakalauro studijų kurso. Magistro diplomas nėra būtinybė, bet privalumas.
Tuo metu pardavėjui prekybos tinkle „Lidl“ Vilniuje siūloma 1530–2220 eurų algą neatskaičius mokesčių.
Reikalavimai yra trys: kalbėti lietuviškai, būti pasiruošus intensyviam fiziniam darbui, galėti dirbti ir rytais, ir vakarais. Tiesa, kai kuriuose miestuose galima dirbti ir nepilnu etatu.
„Alga iš esmės tokia pati. Tik vienur reikia 4 metų univero, o kitur pakanka mokėti surišti du žodžius lietuviškai. Ir kol vienas dar tik baigia bakalaurą, kitas per 2–3 metus jau gali tapti pamainos ar parduotuvės vadovu“, – komentuoja A. Kirjakulovas.
Tiesa, „Lidl“ pardavėjai ne visur gaus tokią algą, kaip Vilniuje. Štai Šiauliuose arba Utenoje ji mažesnė – nuo 1230 iki 2035 iki mokesčių.
Ieškančius darbo domina įvairios sritys
Kokie darbai patraukliausi ir kokių atlyginimų galima tikėtis, analizuoja darbo skelbimų platformas. „CVonline.lt“ pateikia įžvalgas, kas matyti atlikus pastarųjų 13 mėnesių analizę.
Anot „CVonline.lt“ vyresniojo rinkodaros specialisto Patriko Jurevičiaus, kandidatai domisi darbais įvairiose srityse. Bendrai gyventojus domina konkurencingas atlygis, profesinio augimo galimybės, papildomos naudos ir į rezultatus orientuotas darbo organizavimas.
„Daugiausia skelbimų 2026 m. rugsėjį paskelbta paslaugų, gamybos, pardavimų, finansų ir apskaitos bei organizacijų valdymo srityse. Paslaugų ir gamybos skelbimų skaičius buvo beveik vienodas. Per 2026 m. III ketvirtį daugiausia skelbimų paskelbta gamybos, logistikos ir transporto, pardavimų, statybos ir nekilnojamojo turto bei paslaugų srityse. Didžiausio kandidatų susidomėjimo rugsėjį sulaukė organizacijų valdymo, administravimo, paslaugų ir pardavimų pasiūlymai. Tos pačios keturios kategorijos pirmavo ir pagal 2026 m. III ketvirčio kandidatavimų skaičių“, – vardija P. Jurevičius.
„CVonline.lt“ samdos ekspertų vertinimu, jaunesni kandidatai dažniau renkasi technologijų, pardavimų, klientų aptarnavimo ir rinkodaros sritis, o vyresni specialistai aktyviau domisi gamybos, logistikos, administravimo ir inžinerijos sritimis bei vadovų pareigomis. Tokie pastebėjimai paremti praktine atrankų patirtimi.
Išsilavinimo efektas – realus
Visgi ar tikrai diplomas negarantuoja geresnio atlyginimo? Darbo rinkos specialistai linkę paneigti tokią nuostatą.
„Išsilavinimas gali turėti įtakos tiek darbo užmokesčio lūkesčiams, tiek siūlomam atlygiui. EBPO 2026 m. ataskaitoje pateiktais 2022 m. Lietuvos duomenimis, visus metus visą darbo laiką dirbę 25–64 metų aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai vidutiniškai uždirbo 69 proc. daugiau nei turintys vidurinį išsilavinimą“, – komentuoja P. Jurevičius.
Visgi tai tik grupių vidurkių palyginimas, o ne vien išsilavinimo poveikio įvertinimas. Pasak specialisto, darbo rinkoje svarbus ne tik išsilavinimas, bet irkiti aspektai.
„Konkretaus darbuotojo atlygis priklauso ir nuo profesijos, patirties bei kompetencijų, todėl kai kuriose srityse kvalifikuoti specialistai be aukštojo išsilavinimo gali uždirbti panašiai ar net daugiau nei aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai“, – komentuoja P. Jurevičius.
Vienų darbuotojų reikia labiau, kitų – mažiau
Tiesa, stebint, kokios studijos dažniausiai pasirenkamos, gali susidaryti situacija, kad tam tikros krypties absolventų yra nemažai, tačiau darbdavių poreikius atitinkančių specialistų trūksta. Iš to galima spręsti, kurių sričių specialistų reikia labiau, o kurių – mažiau.
„Remiantis 2026 m. III ketvirčio „CVonline.lt“ duomenimis, <...> statybos ir nekilnojamojo turto, logistikos bei gamybos srityse kandidatavimų ir paskelbtų skelbimų santykis buvo gerokai mažesnis nei valdymo ir administravimo kategorijose. Organizacijų valdymo kategorijoje šis santykis buvo didesnis nei administravimo kategorijoje. Pardavimai ir paslaugos pasižymėjo santykinai didele darbo pasiūla ir dideliu kandidatavimų skaičiumi“, – sako P. Jurevičius.
Kita vertus, nedaug darbo pasiūlymų nebūtinai reiškia menką susidomėjimą. Štai rugsėjį kultūros ir pramogų kategorijoje sulaukta daug kandidatavimų, palyginti su paskelbtų skelbimų skaičiumi. Panaši situacija buvo žiniasklaidos ir viešųjų ryšių bei personalo srityse.
„Šie santykiai rodo bendrą aktyvumą: dalis kandidatavimų galėjo tekti anksčiau paskelbtiems skelbimams“, – paaiškina P. Jurevičius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
