Dėl GPM pakeitimų Seimas apsisprendė dar vasarą, o dėl „Sodros“ įmokų – šį antradienį. Kai kurios mokestinės naujovės įsigalios nuo kitų metų pradžios, o kita dalis – nuo 2026 m. liepos.
Šiuo metu individualią veiklą pagal pažymą vykdo 243 tūkst. gyventojų, dar virš 102 tūkst. dirba su verslo liudijimais. Tai – ne tik kurjeriai ar meistrai. Tarp jų yra ir itin reti, vos po vieną žmogų apimantys užsiėmimai – botanikos sodų veikla, matavimo priemonių kalibravimas, net monetų kalimas.
Nors pakeitimai gali paliesti daugelį, specialistai siūlo būdų, kaip mokėtinas sumas galima sutaupyti. Jie taip pat sako, kad savarankiškas darbas turi ir kitų privalumų.
Kam mokesčiai padidės?
Teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančios partnerės Saulės Dagilytės teigimu, dažnu atveju yra teisėtų ir ekonomine logika grįstų būdų ją susimažinti. Tad kada ir kokiais būdais mokesčius naujosios mokestinės aplinkos kontekste galima optimizuoti?
Specialistė pažymi, kad didžiausia nuo kitų metų pradžios įsigaliosianti naujovė gyventojams – metinis GPM krepšelis. Į jį pateks skirtingų rūšių pajamos, įskaitant darbo užmokesčio, individualios veiklos bei kitas, kurios bus sumuojamos ir joms taikomas progresinis GPM tarifas.
Pajamoms, neviršijančioms 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, bus taikomas 20 proc. GPM tarifas. Gaunant didesnes nei 36 VDU, bet mažesnes nei 60 VDU dydžio metines pajamas, galios 25 proc., o viršijus 60 VDU pajamų ribą – 32 proc. GPM tarifas.
Krepšelio principas taip pat taikomas iš turto nuomos, NT perleidimo ar ne iš darbdavio gaunamo autorinio atlyginimo pajamoms, tačiau 12 VDU neviršijanti jų dalis yra apmokestinama 15 proc. GPM tarifu.
Šiuo metu vykdant individualią veiklą – ypač taikant 30 proc. išlaidų atskaitymo taisyklę – faktinis GPM tarifas yra labai patrauklus.
Tačiau nuo kitų metų tokios pajamos, kurios viršys 42,5 tūkst. eurų ribą, pateks į bendrą metinį pajamų krepšelį ir bus apmokestintos progresiniu GPM tarifu. Dėl to kai kurių individualią veiklą vykdančių asmenų mokestinė našta gali reikšmingai išaugti.
„Tais atvejais, kai gresia 32 proc. GPM tarifas, veiklą tikrai gali būti verta perkelti į juridinį asmenį. Dėl taikomų lengvatų naujai įsteigtai įmonei nereikėtų mokėti pelno mokesčio, o išmokėtiems dividendams galiotų tik 15 proc. GPM tarifas. Pelno mokesčio lengvatai pasibaigus ar negaliojant, reikėtų įsivertinti visas aplinkybes ir pasiskaičiuoti, kuri veiklos forma apsimoka labiau“, – sako S. Dagilytė.
Kaip minėta, antradienį Seimas pakeitė Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Pataisomis nuspręsta suvienodinti „Sodros“ įmokų bazę daugeliui savarankiškai dirbančių asmenų.
Jeigu šiuo metu įmokos mokamos nuo 50 proc. apmokestinamų pajamų, tai nuo kitų metų vidurio ši riba didėja iki 90 proc.
Paaiškina, kaip galima laviruoti tarp mokesčių Lietuvoje
Mokesčių konsultantė Jūratė Šapolienė jau 13 metų gyvena tik iš individualios veiklos. „Iki tol techniškai tokios galimybės net nebuvo. Mes visi, buhalteriai, turėjome dirbti su darbo sutartimis ir negalėjome būti savarankiški. O kai tik atsirado galimybė – aš iškart galėjau persiregistruoti iš darbo santykių į sau palankesnę apmokestinamą schemą“, – pasakoja ji.
Tačiau, priešingai nei mano daug kas, J. Šapolienė sako – individuali veikla apsimoka.
„Tikrai apsimoka – iki tam tikros ribos. Jeigu nori turėti socialinį draudimą, kuris yra mažiausiai apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, individuali veikla yra tobula vieta.
Tik pajamos turi būti iki maždaug 2,5 tūkst. eurų per mėnesį. Kai jos viršija ribą, mokesčių tenka mokėti žymiai daugiau, nei kada nors susigrąžintum, pavyzdžiui, ligos ar motinystės atveju“, – tikina J. Šapolienė.
Būdai mokėti mažiau mokesčių daugeliui – per sunkūs
Ilgus metus ji dirbo penkiose ar šešiose darbovietėse po valandą per dieną, augino vaikus, studijavo.
„Freelance‘inimas davė tikrai daugiau laisvės, atrišo rankas ir jau nesame pririšti prie Darbo kodekso. Galime tas pačias išorės paslaugas teikti daugeliui klientų – ir konsultavimo, ir apskaitos, ir įvairias kitas susiję su finansų valdymu.
Jeigu žiūrėtume Darbo kodeksą, tai negalime dirbti daugiau nei 12 valandų per dieną ir tada išeina, kad apribojame klientų ratą. O čia viskas tapo liberaliau“, – aiškina mokesčių konsultantė.
Pasak J. Šapolienės, žmonės dažnai net nesupranta, kad gali dirbti efektyviau ir mokėti mažiau mokesčių. Ne todėl, kad negalima – o todėl, kad bijo.
„Žmonės užsisukę savo rutinoje, nenori žinoti, nes žodis „mokesčiai“ ir prisijungimas prie VMI daugeliui sukelia panikos atakas. Jie tiesiog nenori to daryti. Geriau kažkam kitam sumokės, kad tik nedarytų. Aš šitoje vietoje turiu atsparumą stresui ir galiu sėkmingai jiems tą užduotį atlikti“, – šypteli ji.
Anot specialistės, jeigu žmonės bent minimaliai pasidomėtų, suprastų, kad individuali veikla daugeliui būtų finansiškai naudingesnė. Tiesa, ne visiems.
„Iki 2017 metų verslo liudijimų turėtojai mokėjo pensijų įmokas nuo labai mažos bazės. Tie žmonės nesukaupė stažo, o šiandien skundžiasi, kad pirko liudijimus, mokėjo mokesčius, bet neturi metus sudarančio stažo.
Pavyzdžiui, grožio meistrai turi praktiką – verslo liudijimą įsigyti tik tomis dienomis, kai faktiškai dirba. Tai reiškia, kad žmogus dirba 10 dienų per mėnesį ir už tiek susimoka.
Mėnesyje – 30 dienų, jis turi tik pusę stažo. Atidarome paskyrą „Sodroje“, matome – per metus tik 6 mėnesiai stažo. Tada nustemba: „Kaip čia taip? Aš tiek mokėjau!“ Sakau – ne tiek ir daug mokėjai. Mažai mokėjai, mažai gavai“, – aiškina J. Šapolienė.
Įspėja dėl socialinių garantijų
Specialistė pabrėžia ir kitą dalyką individuali veikla turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų.
„Verslo liudijimą galima turėti 10 darbo dienų, o deklaruoti 45 tūkst. eurų per metus. Suma neriboja ir tada išeina, kad sumokame žymiai mažiau mokesčių, o uždirbame daugiau. Verslo liudijimas yra mažiausiai apmokestinta verslo forma.
Bet ir socialinių garantijų požiūriu, tai labai rizikinga ir trapi veikla, ypač jei žmonės dirba rankomis ir, neduok Dieve, susilaužai tą ranką ar koją ir tada dirbti negali. O jeigu dar ir asmeniniu draudimu nepasirūpina, tai iš viso jie rizikingi, kaip sraigės be kiauto. Darbo kodekse yra daugiau apsaugų, bet tai labai brangus draudimas“, – komentuoja ji.
J. Šapolienė matė ir ekstremalių sėkmės istorijų – kai vienas žmogus iš individualios veiklos uždirba sumas, kurios kitiems atrodo neįtikėtinos.
„Turiu klientą, kuriuo labai didžiuojuosi – jis deklaravo 600 tūkst. eurų pajamų per metus. Vienas žmogus. Įsivaizduojate, kokia suma? Bet esmė ta, kad nuo tam tikros sumos nebėra „Sodros“ įmokų.
Jo gyventojų pajamų mokesčio tarifas padidėja, bet bendra procentinė išraiška – labai maža. Jokia kita forma jam neapsimokėtų taip stipriai, kaip individuali veikla“, – šypsosi moteris.
Tačiau ši sritis turi ir tamsiąją pusę, kurią pamini retas savarankiškai dirbantis žmogus – atsakomybė visu savo turtu. J. Šapolienė dalijasi istorija, kuri galėtų tapti perspėjimu kiekvienam.
„Klientė, vykdžiusi individualią veiklą, turėjo mėsos išpjaustymo įstaigą ir tris darbuotojus. Tarp jų kilo konfliktas, vienas darbuotojas aštriu peiliu papjovė du savo kolegas. Ji ėjo į teismą kaip liudininkė – nežinojo, kad tam žmogui buvo depresija.
Tačiau buvusių darbuotojų artimieji apkaltino dėl nesaugių darbo sąlygų ir prisiteisė po 50 tūkst. neturtinės žalos. Ji išėjo su 100 tūkst. skola. Jeigu tai būtų buvęs UAB ar mažoji bendrija – būtų bankrutavęs verslas. Bet individualioje veikloje ji atsako visu savo turtu. Turėjo įkeisti namus“, – pasakoja specialistė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
