Pranešimas paskelbtas likus dienai iki to, kai Pekinas įves didesnius muitus 60 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Jungtinių Valstijų, ir užbaigė savaitę, kurią Kinijos pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas įtraukė „Huawei“ į „juodąjį sąrašą“.
Gegužės 16 dieną JAV prekybos departamentas, remdamasis nacionalinio saugumo sumetimais, įtraukė „Huawei“ į įmonių, kurioms įrangą galima parduoti tik gavus specialius leidimus, sąrašą, taip apribodamas bendrovės prieigą prie reikalingų Jungtinės Valstijose gaminamų komponentų. Vėliau buvo išduotas 90 dienų leidimas įsigyti reikalingos įrangos.
Kinijos prekybos ministerija penktadienį paskelbė, kad rengia savo „nepatikimų įmonių“ sąrašą.
Ministerijos atstovas spaudai Gao Fengas pareiškė, kad į sąrašą bus įtrauktos „užsienio įmonės, organizacijos ar asmenys, neatitinkantys rinkos taisyklių, nukrypstantys nuo sutarčių esmės arba nekomerciniais tikslais blokuojančios ar stabdančios tiekimą Kinijos įmonėms ir rimtai pažeidžiančios Kinijos įmonių teises ir interesus“.
Netrukus bus paskelbta išsamesnės informacijos apie priemones, nukreiptas prieš į sąrašą įtrauktas įmones.
Regis, šis Kinijos žingsnis yra skirtas sustiprinti spaudimą užsienio bendrovėms, kad šios palaikytų komercinius santykius su „Huawei“. Pranešama, kad Vašingtonas svarsto galimybę įtraukti kinų žvalgybos įmones į šį sąrašą dėl tariamų žmogaus teisių pažeidimų.
JAV bendrovė „Google“, kurios „Android“ operacinė sistema yra gyvybiškai svarbi „Huawei“ telefonams, yra tarp tų, kurios pranešė ketinančios paklusti JAV reikalavimams.
Dar vienas svarbus partneris, „ARM Holdings“ – britų puslaidininkių gamintoja, priklausantis Japonijos grupei „Softbank“, – taip pat pranešė, jog laikysis JAV apribojimų.
„Kai kurios užsienio įmonės pažeidė įprastas rinkos taisykles ir sutarčių esmę nutraukdamos tiekimą ir „imasi kitų diskriminacinių veiksmų prieš Kinijos bendroves, taip pažeisdamos pastarųjų teises ir interesus, ir tuo būdu kelia grėsmę Kinijos nacionaliniam saugumui ir nacionaliniams interesams“, – pareiškė Gao Fengas leidiniui „The Global Times“.
Jungtinės Valstijos teigia, kad „Huawei“ turi stiprių ryšių su Kinijos komunistų partijos vadovaujama vyriausybe ir įspėjo, kad Kinijos žvalgybos tarnybos gali panaudoti bendrovės įrangą kaip „Trojos arklį“.
„Huawei“ – antra pagal dydį pasaulyje išmaniųjų telefonų gamintoja ir 5G tinklų įrangos kūrimo lyderė – griežtai neigia kaltinimus.
Kinijos tarptautinių ekonominių mainų centro vyriausiasis mokslininkas Zhangas Yanshengas teigia, kad minėtas sąrašas padės apsaugoti taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tiekimo grandinę.
Įmonėms, kurios smarkiai kenkia kitai įmonei ar tiekimo grandinei, gali būti taikomos bausmės ar sankcijos, pridūrė Zhangas Yanshengas.
„Prekybos protekcionizmas, vienašališkumas ir populizmas daro įtaką normaliam pasaulinės tiekimo grandinės veikimui, – pridūrė mokslininkas. – Praeityje komerciniai sandoriai buvo pagrįsti sutartimis, tačiau dabar jas keičia vadinamieji saugumo klausimai.“
Trumpo „melas“
Kinijos pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai žodžių mūšis tarp šalių įgauna pagreitį.
Šį mėnesį Vašingtonas ir Pekinas atnaujino muitų kovą, kai prekybos derybos Vašingtone baigėsi nepasiekus susitarimo, o JAV apkaltino Kinijos derybininkus atsisakius ankstesnių įsipareigojimų.
Iki tol šalys buvo apsikeitusios muitais iš viso 360 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms.
D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV muitai turi „pražūtingą poveikį“ Kinijos ekonomikai.
„JAV šį melą pakartojo jau ne vieną ir ne du kartus. Kiekvieną kartą Kinija po kurio laiko įrodo esant priešingai, tačiau Jungtinės Valstijos atkakliai ir netgi užsispyrusiai laikosi šios pozicijos ir nuolat kartoja šį melą“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Gengas Shuangas.
Muitai prezervatyvams
Šį mėnesį D. Trumpas daugiau nei dvigubai – iki 25 proc. – padidino muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos bei pradėjo procesą, kuris turės įtakos beveik visam importui iš šios Azijos šalies.
Kinija į tai atsakė pranešdama, kad nuo birželio 1 dienos padidins muitus 60 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš JAV.
Atrodo, kad JAV muitai jau pradėjo daryti įtaką Kinijos gamybos apimtims, kurios šį mėnesį susitraukė daugiau nei tikėtasi. Ekspertai pažymi, kad į JAV įvežamų prekių ir paslaugų muitų našta tenka šios šalies vartotojams ir importuotojams.
Taigi jau šeštadienį Kinija atsakys naujais muitais, svyruojančiais nuo 5 iki 25 procentų.
Prekės, kurios bus apmokestintos 25 proc. muitais, apima grožio puoselėjimui skirtus produktus, sporto įrangą, muzikos instrumentus, vyną, prezervatyvus, deimantus, medieną, audinius ir žaislus.
Kinijos valstybinė žiniasklaida šią savaitę pareiškė, kad Pekinas galėtų „smūgiuoti“ sustabdydamas retųjų metalų eksportą į Jungtines Valstijas, kurie yra būtini daugybės dalykų gamybai, pradedant išmaniaisiais telefonais ir baigiant televizoriais bei karine įranga.
