Edgaras Savickas, LRT.lt
Vasarį didžiausiame Rusijos kurorte Sočyje vyksiančios žiemos olimpinės žaidynės šaliai atsies maždaug 1,5 trilijono rublių arba apie 116 mlrd. Lt. Tokia suma sudaro visą Lietuvos bendrąjį vidaus produktą.
Statistikos departamento duomenimis 2012 m. Lietuvoje buvo sukurta prekių ir paslaugų už beveik 114 mlrd. Lt.
Tai reiškia, kad Rusija savo pirmoms olimpinėms žaidynėms po Sovietų Sąjungos žlugimo išleis tiek pat, kiek lietuviai sukuria gėrybių per visus metus.
Sočio žaidynės taip pat taps brangiausia lyg šiol surengta olimpiada ir aplenks 2008 m. Kinijos pasiektą 101 mlrd. Lt rekordą.
Daugiausia kainavo infrastruktūra
Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ kalbinti ekspertai sakė tikintys, jog Sočis dėl investicijų į infrastruktūrą taps kokybišku kurortu.
Nors dar visai neseniai ne vieno objekto statybos buvo skubiai užbaiginėjamos, šiandien viskas jau kvepia dažais.
Bene daugiausiai problemų sukėlusiu objektu buvo „Raudonoji pieva“ – slidinėjimui skirto tramplino ir žiniasklaidos centro kompleksas. Jo statybos nuolat vėlavo, pavyzdžiui tarptautinių tramplino standartų patikra 2013 m. pradžioje įvyko be tribūnų, teisėjo pakylos ar net kelio, kuriuo būtų galima objektą pasiekti.
Dėl to nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino gavęs pylos Rusijos Olimpinio komiteto vadovo pavaduotojas Achmedas Bilalovas paliko šalį. Vėliau statybas užbaiginėjo didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“.
Visgi, jau rugsėjį buvo pranešta, jog miestas olimpiadai yra pasiruošęs. Tačiau tai kainavo. Bendra sąmata nuo maždaug 24,3 mlrd. Lt išaugo iki 116 mlrd. – beveik penkis kartus.
Be „Raudonosios pievos“ brangiau nei tikėtasi atsiejo ir daugelis kitų olimpiadai statytų objektų. Pavyzdžiui, pagrindinio olimpinio kaimelio kaina, „Vedomosti“ duomenimis, šoktelėjo nuo prognozuoto 1 mlrd. iki beveik 2 mlrd. Lt. Taip pat dvigubėjo centrinio stadiono ir mažosios ledo arenos kainos.
Būtų reikėję statyti ir be olimpiados
Tačiau dėl to, kad Sočio olimpiada atsiėjo tiek daug, nesutinka Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Kozakas. Jo teigimu, pasiruošimas olimpiadai atsiėjo vos 17 mlrd. Lt, nes visą infrastruktūrą būtų tekę statyti net jei mieste nevyktų olimpiada.
Rusijos valdžios atstovai aiškina, kad žaidynių kaina išaugo dėl trijų priežasčių: didelių statybų apimčių, prasto dirvožemio ir papildomų tarptautinio olimpinio komiteto reikalavimų.
Šiam paaiškinimui prieštarauja JAV verslo žurnalo „Businessweek“ atliktas tyrimas. Kaip viena neįtikinamiausių pavyzdžių pateikiama kelių ir traukinio bėgių tiesimo link „Raudonosios pievos“ kaina – virš 22 mlrd. Lt, kas yra daugiau nei buvo iš viso išleista 2010 m. Vankuverio žaidynėms.
Galbūt ir galima būtų šią ir kitas milžiniškas sumas nurašyti Rusijoje įprastai korupcijai, tačiau galvoti, jog dėl to niekam neteks prisiimti atsakomybės, nėra visai teisinga.
Remiantis tame pačiame „Businessweek“ tyrime cituojamu buvusiu JAV ambasadoriumi Sovietų Sąjungoje Stephenu Sestanovichiumi, vienas aukštas Rusijos pareigūnas jį nuramino, esą „pasibaigus šventėms ateis prokurorai“.
