Kam, kiek ir kada reikia duoti arbatpinigių? Ar apskritai reikia duoti? Aiškaus atsakymo nerasite nė viename etiketo vadovėlyje.
Šiuo atveju reikėtų vadovautis ne taisyklėmis, o labiau nusistovėjusiomis tradicijomis.
Etiketo žinovai tvirtina, kad nerašyti standartai dėl arbatpinigių svyruoja apie 10 procentų sąskaitos dydžio. Tačiau kuomet paliekama daugiau erdvės interpretacijoms, rezultatai gali būti patys netikėčiausi.
Pavyzdžiui, amerikiečiams įprasta palikti arbatpinigių net iki ketvirtadalio sumos. Tad jeigu sumanysite arbatpinigių sąskaita sutaupyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, galite patekti į labai nemalonią situaciją. Šioje šalyje aptarnavimo sferoje dirbantys žmonės dažniausiai gauna minimalų atlyginimą, tad arbatpiniginiai sudaro nemenką dalį jų uždarbio. Todėl nepalikę arbatpinigių, kitų žmonių galite būti šviesiai tiesiai apkaltinti gobšumu.
Europiečiai – ne tokie kategoriški arbatpinigių klausimu.
Prancūzijoje ir Belgijoje priimta arbatpinigių duoti ne mažiau kaip 12 – 15 procentų nuo užsakymų sumos, Didžioje Britanijoje aukšto lygio restorane paprastai paliekama apie 10 procentų. Tačiau jeigu tokią sumą paliksite Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ar Austrijoje, greičiausiai liksite nesuprastas. Čia arbatpinigių sumos neviršija 6 – 7 procentų sąskaitos dydžio. Turkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje derėtų palikti 5 – 7 procentus.
Lietuvoje ir daugelyje kitų Rytų Europos šalių arbatpinigių suma vidutiniškai sudaro apie 7 procentus, Lenkijoje – 8 procentus, o štai Čekijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje padavėjas ar kitas aptarnaujantis personalas pasitenkins ir 5 procentais.
Artėjant atostogų sezonui verta žinoti, kad, pavyzdžiui, Egipte ir Tunise arbatpinigių galima ir visai nepalikti. Žinoma, jeigu sugebėsite atsilaikyti arabų įkyrumui.
Taigi kiekvienoje šalyje, priklausomai nuo vietinių tradicijų, skiriasi ir požiūris į arbatpinigius.
Kadangi kai kuriose šalyse arbatpinigiai ne tokie ir menki, kyla klausimas, kada jų galima nepalikti? Etiketo specialistai vieningai sutaria, kad jeigu jūsų netenkina aptarnavimo kokybė, jus aptarnavo nemaloniai, nerūpestingai, tuomet be jokios sąžinės graužaties galite nepalikti arbatpinigių. Visais kitais atvejais – rekomenduojama tai daryti.
Nors arbatpinigių suma lyg ir aiški, kiek konkrečiai palikti atskirose vietose, priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, viešbučio kambarinei tikrai nereikia palikti dešimtadalio kambario kainos. Priimta, kad viešbučio kambaryje (paprastai po pagalve ar ant naktinio stalelio) paliekami centai ar smulkūs pinigai.
Pastebima, kad kartais grąža centais paliekama kaip arbatpinigiai ir restorane. Tačiau etiketo žinovai pataria netaupyti šioje vietoje, ypač jei šiame restorane dažnai lankotės.
Dažnai kyla klausimas, ar reikia palikti arbatpinigių, jeigu atsiskaitote mokėjimo kortele? Geruose restoranuose, net ir Lietuvoje, arbatpinigiai yra numatyti kaip atskira paslauga. Padavėjui reikia pasakyti, kokią sumą arbatpinigių norite palikti, ir galite tai padaryti mokėjimo kortele. Jeigu tokios paslaugos nėra, rekomenduojama arbatpinigių palikti monetomis ar banknotais tuomet, kai padavėjas atneš atsiskaitymo kvitą.
Nerašyta taisyklė sako, kad reikėtų palikti arbatpinigių ne mažiau kaip vieną piniginį vienetą, t. y. litą, eurą ir t.t.
Prieš paliekant arbatpinigių verta pasidomėti, ar jie nėra įtraukti į kavinės, viešbučio ar restorano sąskaitą. Pavyzdžiui, sustoję užkąsti Ispanijos ar Nyderlandų pakelės degalinėje, nenustebkite meniu pamatę užrašą: „5 procentų aptarnavimo mokėtis įtrauktas į sąskaitą. Ačiū“. Tad jeigu ir neketinate paskatinti padavėjo už puikų darbą ar atsidėkoti jam už malonią šypseną, arbatpinigių jis vis tiek gaus.
Vienoje Vilniaus kavinėje taip pat teko matyti tokį užrašą. Tačiau netrukus nuolatiniai klientai ėmė rinktis tas maitinimo įstaigas, kur arbatpinigiai yra kiekvieno pasirinkimo teisė.
Dažnai kyla klausimas: kodėl turiu papildomai mokėti už gerą aptarnavimą? Nors etiketo vadovėliuose nerašoma, kad tai yra privaloma, tačiau arbatpinigiai – gero stiliaus, išsilavinimo ženklas.
Ko gali tikėtis restorano svečias, palikęs nemenką arbatpinigių sumą? Vieno prabangaus Vilniaus restorano padavėjas greitai išvardijo „papildomą“ naudą: jeigu dažnai lankotės šiame restorane, padavėjas prisimins jūsų vardą, visada pasodins prie patinkančio staliuko, jums niekada nereikės ilgai laukti, be to, neteks nuolat kartoti, kad, pavyzdžiui, nevalgote sriubos su svogūnais ar mėgstate gerokai atšaldytas vaisių sultis.
Visa tai jums kainuos nei daug, nei mažai: jeigu restorano sąskaita 100 litų, dar papildomai teks palikti ne mažiau kaip 10 litų.
