Gyventojų skolos suma sparčiausiai (3 proc.) padidėjo komunalinių paslaugų sektoriui, nors komunalininkų skolininkų skaičius per mėnesį sumažėjo 5 proc. Daugiau nei 30 dienų uždelstų skolų taip pat padaugėjo telekomunikacijų, greitųjų kreditų ir nebankiniam sektoriui. Skolos bankams ir kitiems sektoriams praėjusį mėnesį nepakito.
„Bent vieną skolą turinčių gyventojų gretos sausio pabaigoje pirmą kartą viršijo 250 tūkst. ribą. Ypač nerimą kelia sparčiai augantis jaunų skolininkų, kurių amžius 18–24 metai, skaičius. Patirties stoka tvarkantis su asmeniniais finansais ar jaunatviškas lengvabūdiškumas prisideda prie neigiamų įrašų kredito istorijoje atsiradimo. Ateityje šie įrašai gali atsiliepti pretenduojant į paskolą būstui įsigyti, norint gauti kredito kortelę ar perkant išsimokėtinai buitinę techniką“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama fizinių ir juridinių asmenų kredito istorija, generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Didžiausia bendros skolos dalis – 70 proc. tenka trijų didžiųjų šalies miestų gyventojams, o mažiausia – Birštono, Pagėgių, Lazdijų ir Šakių gyventojams.
Vidutinė vieno gyventojo uždelstos skolos suma sausio gale siekė 6 563 litus ir buvo 204 litais mažesnė nei prieš metus. Statistinis Lietuvos gyventojas vyras sausio pabaigoje buvo skolingas 7 708 litus, o moteris kiek mažiau – 4 809 litus.
