REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžioji dalis naudotų automobilių į Lietuvą atkeliauja jau daužti. Sutvarkius transporto priemonę, ji yra parduodama, tačiau atskiro įvertinimo, ar automobilis buvo sutvarkytas kokybiškai, dažniausiai niekas neatlieka. Nors ši problema žinoma, automobilių savininkams tenka spėlioti, ar transporto priemonėje yra, pavyzdžiui, oro pagalvės. 

Didžioji dalis naudotų automobilių į Lietuvą atkeliauja jau daužti. Sutvarkius transporto priemonę, ji yra parduodama, tačiau atskiro įvertinimo, ar automobilis buvo sutvarkytas kokybiškai, dažniausiai niekas neatlieka. Nors ši problema žinoma, automobilių savininkams tenka spėlioti, ar transporto priemonėje yra, pavyzdžiui, oro pagalvės. 

REKLAMA

Sakoma, kad Lietuva – tikra automobilistų šalis, mat pomėgis keisti arba turėti bent keletą skirtingų transporto priemonių vis dar yra didelis.

Tačiau daugeliui specialistų tenka pripažinti, kad nors lietuvių susidomėjimas transporto priemonėmis yra ganėtinai didelis, tačiau papildomų klausimų kyla ne tik dėl automobilių parko vidutinio amžiaus, kuris šiuo metu siekia apie 14 metų, bet ir dėl transporto priemonių saugumo. 

Gatvėse važinėja automobiliai „frankenšteinai“? 

Techninių apžiūrų įmonių asociacijos komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas sako, kad automobilių, patekusių į rimtus eismo įvykius, prikėlimas antram gyvenimui iš tiesų kelia daug abejonių.

REKLAMA
REKLAMA

„Problema su eismo įvykiuose „mirusių“ automobilių „reinkarnacija“ iš tiesų labai sudėtinga, neturinti vienareikšmiško atsakymo, kaip ją reikėtų spręsti.

REKLAMA

Turtingesniuose kraštuose mašinos su stipriai pažeista kėbulo konstrukcija tiesiog „nurašomos“ ir keliauja į utilizavimo centrus. Beje, kėbulo pažeidimas kur kas svarbesnis faktorius nei oro saugos pagalvė, – teigė R. Gabartas.

Pašnekovas tikina, kad nors problema dėl daužtų ir vėliau sutvarkomų automobilių yra žinoma, tačiau iki šiol nėra aiškių planų, kaip sustabdyti nekokybiškai suremontuotų transporto priemonių srautą.

„Lietuvoje iki pastarųjų metų praktiškai nebuvo ir lig šiol nėra jokios realiai veikiančios šalies transporto parko formavimo politikos bei rinkos apsaugos nuo automobilių „frankenšteinų“, todėl galima tik spėlioti, kiek jų yra atkeliavę pas mus, kiek buvo suremontuota tinkamai, o kiek atvejų defektai tik užmaskuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, automobilių servisų veikla yra iš esmės nekontroliuojama – jokie kvalifikaciniai reikalavimai norintiems verstis remontu nėra keliami“, – stebėjosi R. Gabartas.

Techninės apžiūros kaina neįtikėtinai maža 

Automobilių ekspertas, „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad Lietuvoje, palyginti su kitų šalių taikoma praktika, techninių apžiūrų paslaugos kaina yra itin žema. Todėl tikėtis, kad resursų užteks papildomoms automobilių patikroms, esą būtų sunku.

„Šiuo atveju galbūt būsiu nepopuliarus ir ne visiems patiks tai, ką pasakysiu, bet manau, kad techninės apžiūros kaina Lietuvoje yra neįtikėtinai žema – jeigu neklystu, viena pigiausių tokio tipo paslaugų Europos Sąjungos šalyse. Daugelyje valstybių kainos svyruoja maždaug apie 30–40 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Techninių apžiūrų centrai, suteikdami tokią pigią paslaugą, tikrai 100 proc. negali užtikrinti automobilio gilaus patikrinimo, visapusiško įvertinimo“, – esamą situaciją įvertino M. Buzelis.

Šiuo metu Lietuvoje už lengvojo automobilio, varomo benzinu, techninę apžiūrą gali tekti pakloti daugiau kaip 19 eurų, tuo metu dyzelinėms transporto priemonėms tokia paslauga yra brangesnė ir siekia daugiau kaip 22 eurus.

Siūlo griežtinti kontrolę

Pašnekovas M. Buzelis, vertindamas dabartinę situacija naudotų automobilių rinkoje, svarsto, kad naujų mechanizmų, leidžiančių praplėsti automobilių tikrinimą, tikrai reikėtų, mat dabar į Lietuvą atkeliauja apie pusė transporto priemonių, kurios buvo dalyvavusios eismo įvykiuose.  

REKLAMA

„Surinkti duomenys rodo, kad maždaug apie pusė naudotų automobilių bent kartą buvo patekę į eismo įvykį. Tiesa, šiuo atveju vertėtų atlikti analizę ir išsiaiškinti, kokia dalis automobilių buvo patekusios į didelius ar smulkius eismo įvykius. Visgi dabartinė statistika kalba pati už save. 

Todėl, manau, kad griežtinti kontrolę reikėtų, ypač žinant faktą, kad Lietuva yra automobilių šalis ir nemaža dalis sandorių įvyksta, kai automobilis būna suremontuotas po eismo įvykio. Į tai nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes vienos klaidos kaina yra labai didelė“, – svarstė M. Buzelis.

Tikrinti oro pagalves dar sudėtingiau

R. Gabartas teigia, kad jeigu oro pagalvės būtų nuodugniai tikrinamos kiekvienam automobiliui, tokia analizė būtų gerokai brangesnė.

REKLAMA

„Atsakymą dėl oro pagalvių įmanoma pateikti tik atliekant gana ilgą, sudėtingą ir brangią ekspertizę, automobilį ardant ir tikrinant visas saugos sistemos grandis. Techninės apžiūros (TA) metu to padaryti nėra net teorinės galimybės“, – pastebėjo pašnekovas.

Automobilių oro pagalvių patikra šiuo metu, pasak R. Gabarto, atliekama pasikliaujant rodomais indikaciniais ženklais skydelyje, taip pat įvertinant situaciją vizualiai.

„Patikros algoritme numatoma, kad visos vadinamosios SRS sistemos (papildomos apsaugos–sulaikymo sistemos) vertinamos pagal gedimų indikatorių signalus prietaisų skydelyje ir vizualiai apžiūrint vietas, kuriose montuojamos oro saugos pagalvės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei indikatoriai veikia pagal automobilių gamintojų numatytą algoritmą, o ant vairo ar priekinio panelio nėra požymių, kad oro saugos pagalvės buvo išsiskleidusios, daroma prielaida, kad SRS sistemos veikia“, – aiškino pašnekovas. 

Techninių apžiūrų centruose praėjusiais metais minėtų saugos priemonių neatitiko maždaug 1,5 proc. tikrintų transporto priemonių. 

Jeigu paruoštų pakeitimus, pabrangtų paslauga

Susisiekimo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu įvesti naujų techninės apžiūros pokyčių neplanuojama.

Be to, atsiųstame komentare taip pat pastebima, kad jeigu įsigaliotų nauji pakeitimai, kainos už techninę apžiūrų gerokai padidėtų.

REKLAMA

„Plėsti automobilių patikras dėl oro pagalvių ar kėbulo nesvarstoma, nes tam atlikti reikėtų ardyti automobilį. Dėl bet kokių ardymo darbų ar ekspertinių tyrimų techninės apžiūros pabrangtų, procedūros taptų daug ilgesnės. 

Prireikus įsitikinti, ar automobilis yra tinkamai sutvarkytas po eismo įvykio arba perdirbtas, tam tikrais atvejais yra numatytos techninės ekspertizės. Jų metu gali būti atliekami net ir konstrukcinių elementų (sistemų) bandymai“, – teigiama ministerijos komentare. 

Kalbama apie ekspertizės pakeitimus

Techninius reikalavimus tvirtinančios Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė taip pat antrina, kad šiuo metu egzistuojančios tvarkos techninių apžiūrų centruose keisti neketinama.

REKLAMA

Tiesa, svarstymai vyksta dėl ekspertizės atlikimo tvarkos pakeitimų.

„Praplėsti automobilių patikras, susijusias su oro pagalvių, kėbulo kokybės nustatymu techninių apžiūrų centruose nesvarstoma, bet intensyviai diskutuojama apie automobilių, kurie grįžta po eismo įvykių į eismą, ekspertizės tvarkos pakeitimų. 

Į eismą turėtų grįžti tik tokie automobiliai, kurie po eismo įvykio būtų pripažinti tinkamais eksploatuoti. Tokiems automobiliams turėtų būti atliktas tinkamas ir kokybiškas remontas, o tuo įsitikinęs ekspertas patvirtintų šį faktą savo pasirašyta pažyma“, – kalbėjo E. Kučinskaitė.

Susisiekimo ministerija savo ruožtu paaiškina, kad, vykstant mokslo ir technikos pažangai ir atsiradus naujiems nebrangiems, greitiems tikrinimo metodams, ateityje būtų peržiūrėtos ir automobilių patikros dėl minėtų dalykų galimybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Periodiškai tikrinti automobilių techninę būklę yra svarbu dėl eismo saugos, be to, Europos Sąjungoje tai įpareigoja daryti ES direktyva dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros.

Daugiausiai automobilių – iš Vokietijos

Kiek anksčiau atlikta „carVertical“ analizė parodė, kad net 36,3 proc. naudotų automobilių į Lietuvą importuojami iš Vokietijos.

Be to, Vokietija gerokai lenkia Jungtines Amerikos Valstijas. Iš čia atvykstantys automobiliai sudaro 21,1 proc. naudotų transporto priemonių Lietuvoje. Tai galima paaiškinti ypač didele pigių ir daužtų automobilių pasiūla bei labai lengva tokių automobilių įsigijimo tvarka.  

Populiariausių šalių penketuką užbaigia Belgija (11,3 proc.), Nyderlandai (6 proc.) ir Danija (4,7 proc.). Šios šalys tampa populiaria automobilių pirkimo stotele dėl aktyvių naudotų automobilių aukcionų, kuriuose už patrauklią kainą galima įsigyti skirtingų markių ir skirtingų modelių automobilius, kurių vidutinis amžius yra 3–4 metai. 

Europoje antra nuo galo , ubagiskoje valstybėje tokios ir mašinos
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų