„Žmonės tikrai jau kreipiasi turbūt paskutiniu tarpu, kad jau nebegali turbūt patys ar į veidrodį žiūrėti, ar to skausmo kentėti, nes būna tikrai tokių atvejų, užleista yra tikrai“, - sako odontologijos klinikos administratorė Edita Lubienė.
Emigrantai priimami ir prieš, ir po darbo valandų, kad tik gautų pagalbą, mat grįžta čia nusivylę brangia užsienio medicina.
„Kainų skirtumas yra labai gan aktualus va grįžtantiems emigrantams, ir antra – greičiausiai ir kokybė. Nes kiti va lygina, jeigu ten gyvenant atsitinka kažkokia problema, ar taisosi dantį, tikrai parvažiuoja čia ir sako, tikrai nėra ką lyginti, aš nesakau, kad apie mūsų kliniką, bet apskritai Lietuvoj geresni specialistai“, - tikina E. Lubienė.
Įtemptas laikas ir medikams: tautiečiai grįžta trumpam ir nori visų tyrimų per dieną.
„Jie grįžta jau sukaupę aibę problemų. Iš tikrųjų, įvairių specialistų poreikis yra didelis. Pradedant gastroenterologais, kardiologais, urologais, ginekologais, baigiant profilaktinėm viso organizmo ištyrimo programom“, - pasakoja šeimos gydytoja, medicinos centro vadovė Lolita Rapolienė.
Gydytis užsienyje lietuviai neskuba, galbūt trukdo ir kalbos barjeras.
„Ten yra iki pusės metų laukimas, paslauga yra, kaip jie lygina, kad pas mus daug kokybiškesnė paslauga, didesnis dėmesys ir pats gydymas šiek tiek galbūt skiriasi. Tai va jie yra mūsų gydytojus labai vertinantys žmonės“, - priduria medikė.
Dažniausiai emigravę tautiečiai privalomuoju sveikatos draudimu būna nebedrausti ir už visas paslaugas moka iš savo kišenės.
„Atvykusiam iš Norvegijos, iš Danijos, iš Švedijos jiems čia atrodo, kaip beveik už dyką“, - sako L. Rapolienė.
Visu pajėgumu pluša ir grožio specialistės. Dažniausiai savo išore skuba pasirūpinti dailiosios lyties atstovės.
„Grįžta moterys, norinčios grožio, tikrai pasiilgusios procedūrų, todėl, nes ten tos procedūros yra žymiai brangesnės nei pas mus, ir užsiima eiles jau labai iš anksto“, - pasakoja vizažo meistrė Olesia Žuravliova.
Vis dažniau emigrantės bando per atostogas ir pasimokyti: prašo greitų makiažo kursų, kad grįžusios galėtų pakeisti pabodusį darbą.
Pašnekovės tvirtina, kad emigrantai niekada nesidera dėl kainų ir neprašo nuolaidų. Tačiau tai nereiškia, kad jie pinigų neskaičiuoja: šiemet gerokai sumažėjo piniginės perlaidos, emigrantų siunčiamos iš užsienio į Lietuvą. Prieš ketverius metus persiųsta suma sudarė net 5 procentus bendrojo vidaus produkto, dabar emigrantų pinigai aptirpo ketvirtadaliu ir šiemet jie artimiesiems pervedė nepilną milijardą.
Pasak ekonomistų, tai lemia kelios priežastys: pačių emigrantų vis daugiau grįžta į tėvynę, likę svečiose šalyse, jose ir kuriasi, ten perka būstus, išsiveža artimuosius ir nebelieka kam čia pervesti pinigų, taip pat svetur gaunamos mažesnės pajamos nebeleidžia taip laisvai siųsti pinigų. Neretai papildomų pinigų rodyti oficialiai bankų sąskaitose nebenori ir čia likę giminaičiai – mat gavus eurų, lengva netekti socialinių lengvatų ir pašalpų.
