Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė priminė, kad naujausias Europos Komisijos išaiškinimas, paskelbtas praėjusį penktadienį, yra susijęs su bendromis sankcijomis.
Tačiau taip pat esą yra ir kitas išaiškinimas, susijęs su gyventojų tranzitu per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį.
„Žmogus turi turėti dviejų tipų dokumentus tam, kad galėtų vykti tranzitu. Tai yra supaprastintą tranzito dokumentą arba Šengeno vizą. Kai Rusijos pilietis, kuris ketina vykti tranzitu, atvyksta prie sienos ir turi tranzito dokumentą, na, kaip ir viskas aišku.
Jeigu jis turi Šengeno vizą, jam į kelionės dokumentą, pasą, dedamas spaudas, kuriame nurodoma, kada, per kokį postą, kelintą valandą jis kirto sieną. Tada jis turi 24 val., per kurias jis turi išvykti“, – aiškino J. Neliupšienė.
Esą jeigu per šį laiką rusiškus numerius turintis automobilis neišvyksta iš Lietuvos teritorijos, tuomet būtų laikoma, kad automobilys yra laikinai įvežtas ir jis „teoriškai turėtų būti konfiskuotas, nes jo negalima įvežti“.
Viceministrė atkreipė dėmesį, kad naujausias Europos Komisijos išaiškinimas taikomas prekėms, o ne asmenims. T. y. rusiškais numeriais automobilis galėtų būti konfiskuotas, net jeigu jį vairuoja ne rusas, o pavyzdžiui kitų trečiųjų šalių ar vienos iš Europos Sąjungos šalies pilietis.
Pasak J. Neliupšienės, sprendžiant dėl automobilių konfiskavimo gali būti ir tam tikrų išimčių, kurias numato ir europiniai teisės aktai.
Pavyzdžiui, jeigu gyventojai savo automobiliais vyks į laidotuves. Tačiau Lietuva ir kitos šalys vis tiek turės užtikrinti, kad tokiomis išimtimis nebūtų piktnaudžiaujama.
Viceministrė pripažino, kad kai kurie sieną kirsti norėję gyventojai jau buvo įspėti apie galimybę konfiskuoti automobilį. Dėl to jie esą persigalvojo ir sienos nekirto.
J. Neliupšienė pripažino, kad šiuo metu laukiama papildomų Europos Komisijos išaiškinimų dėl kitų daiktų vežimo per Lietuvą. Tačiau diplomatė pabrėžė, kad bet kokiu atveju reikėtų laikytis protingumo kriterijų, kai žmonės vežasi būtinus daiktus asmeniniam naudojimui.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Irmina Frolova-Milašienė tv3.lt informavo, kad Lietuvos muitinė nuo pirmadienio (rugsėjo 11 d.) per pasienio kontrolės postus į Lietuvos teritoriją neįleidžia automobilių su rusiškais registracijos numeriais, išskyrus atvejus, kai į Kaliningrado sritį arba iš jos vykstama tranzitu per Lietuvą.
Pasak specialistės, lengvųjų automobilių su rusiškais registracijos numeriais bei kitų daiktų konfiskavimo ar sulaikymo atvejų kol kas nėra.
Komentuodamas situaciją Seime, užsienio reikalų ministras sakė, kad kol kas vyksta konsultacijos su Europos Komisija.
Ministro teigimu, Lietuvos situacija yra išskirtinė, nes per jos teritoriją Rusijos piliečiai turi teisę vykti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
„Lietuvos teritoriją kerta automobiliai su rusiškais numeriais, kurie turi teisę tą daryti dėl Kaliningrado tranzito sąlygų. Lygiai taip pat jie turi ir apribojimų, jie turi kirsti Lietuvos teritoriją ne daugiau kaip per 20 valandų. Tai numatyta mūsų tarptautiniuose įsipareigojimuose. Dėl papildomų sąlygų, kurios būtų taikomos tik Lietuvai, mes dar derinamės“, – sakė G. Landsbergis.
Sankcijos Kremliaus režimui ir rusams įvesto po to, kai rusų kariai pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį.
Iki tol sankcijos buvo taikomos dėl neteisėtos Krymo pusiasalio ir kitų nepriklausomos Ukrainos teritorijų okupacijos.
Nors Rusija kariai žudo tūkstančius nekaltų ukrainiečių, jos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova įsitikinusi, kad bandymas ekonominėmis sankcijomis stabdyti karą neva yra „rasizmas“.
