2011 metų vasarą Baltarusijos vyriausybė išleido įsakymą apriboti kai kurių prekių išvežimą iš šalies. Tarp draudžiamų eksportuoti prekių pateko ne tik tam tikri maisto produktai, namų apyvokos reikmenys, bet ir degalai. Gyventojams taip pat uždrausta išvykti iš šalies automobiliu dažniau nei kartą per aštuonias dienas. Baltarusijos vyriausybė deklaravo, kad tokios priemonės bus taikomos laikinai ir turėtų padėti stabilizuoti degalų pardavimus ir apsaugoti vidaus rinką nuo nelegalaus eksporto.
Lietuvos Vyriausybė kovai su degalų kontrabanda iš Baltarusijos pasitelkė kitokius apribojimus. Nuo praėjusių metų vasaros įsigaliojo įstatymas, kad šeštą kartą per mėnesį kertant Lietuvos ir Baltarusijos sieną vairuotojui teks mokėti degalų gabenimo mokesčius – muitą, akcizą, PVM. Daryta prielaida, kad asmuo, daugiau nei 5 kartus per mėnesį automobiliu kirsdamas Baltarusijos sieną ir veždamas degalus, turi komercinių tikslų, todėl jis turi susimokėti mokesčius. Jeigu žmogus dažnai kerta sieną dėl darbo ar mokslo reikalų, turi pateikti tai įrodančius dokumentus. Tuomet įsigaliojusi nauja tvarka jam yra netaikoma.
Surinko virš milijono mokesčių
„Mes turime dvi pasienio zonas – sieną su Kaliningradu, ir sieną su Baltarusija. Po A. Lukašenkos priimtų sprendimų Baltarusijoje stipriai apriboti degalų išvežimą, problemą iš rytinės pusės faktiškai išsprendė mūsų kaimynai. Beveik visiškai sumažėjo srautai per muitinės postus, bet ne supaprastintus postus, kur pasieniečiai dirba. Yra vienetinių atvejų, bet jie grėsmės nekelia, sukontroliuoti juos yra pakankamai nesunku. Su Kaliningradu situacija iki mūsų tvarkos patvirtinimo nesakyčiau, kad buvo tragiška, bet buvo sunki. Piliečiai sudarė dideles eiles, turime tokių atvejų, kad sieną kirsdavo ir po 20, ir po 50 kartų. Aišku, jie važiuodavo su savo automobiliais, veždavo leistiną normą – du pakelius cigarečių, pusės litro butelį degtinės ir pilną baką degalų,“ – pasakojo Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus viršininko pavaduotojas Rolandas Jurgaitis.
Jis teigė, kad nuo liepos, įvedus naujus apribojimus automobilims kertant sieną, papildomai surinkta daugiau kaip milijonas litų mokesčių. Degalų gabenimo atvejų, viršijančių penkių kartų per mėnesį limitą, nustatyta apie 7 tūkst. Valstybės pareigūnas tikino, kad įvesta nauja tvarka davė gerų rezultatų.
„Pirma, surinkta daugiau mokesčių. Antra, išnyko eilės Kaliningrado pasienyje. Tie, kurie galimai užsiiminėjo prekyba, faktiškai išnyko. Penkių kartų žmogui, kuris važiuoja į užsienį ir sau atsiveža degalų, visiškai pakanka. Jeigu jo automobilio bakas yra 70 litrų, jis per mėnesį savo reikmėms gali atsivežti 350 litrų degalų“, – skaičiavo R. Jurgaitis.
Taisykles skaito tarp eilučių
Vis dėlto, nepaisant įvestos naujos tvarkos, lietuviai – sumanūs žmonės, ieškantys landų, kaip taisykles apeiti arba jų išvengti. Tai patvirtino ir Muitinės departamento specialistas.
„Gudrauja su įvairiausiais dokumentais, neva jie užsienyje dirba, pateikia patvirtintas pažymas, kad jie priklauso invalidų draugijai, sako, kad studijuoja neakivaizdžiai. Bando apeiti ribojimus. Tačiau patikrinus jų sienos kirtimo atvejus iki tvarkos, mes matome, kad jie važinėjo ir po 50, 60 kartų“, – sakė R. Jurgaitis, paklaustas, kaip lietuviai, gabenantys iš Baltarusijos degalus, siekia išsisukti nuo papildomo jų apmokestinimo. Pašnekovas tikino, kad tokių atvejų nėra daug, bet vis tiek karts nuo karto pasitaiko.
Gudrauja lietuviai, anot muitinės pareigūno, ir važiuodami mikroautobusais, kurie priskiriami prie krovininių automobilių, todėl jiems penkių kartų sienos kirtimo tvarka netaikoma. Bet jiems, R. Jurgaičio teigimu, taikomos kitokios muitinės tikrinimo procedūros.
„Kitas gudravimo būdas atsiranda tada, kai vairuotojai pradeda skaityti tarp eilučių ir įsivaizduoja, kad nauja, nuo liepos mėnesio įsigaliojusi tvarka, taikoma tik keleiviams, kurie vyksta transporto priemone. Vairuotojai pradeda daryti taip – penkis kartus važiuoja vyras, paskui penkis kartus važiuoja jo žmona, paskui sūnus ir išeina taip, kad ta pati transporto priemonė kerta sieną 15-20 kartų, tik su skirtingais keleiviais. Tai yra klaidingas teisės akto traktavimas. Penki kartai yra taikomi keleviams, keleivio bagažui ir transporto priemonėms. Tai reiškia, kad jeigu transporto priemonė, nepriklausomai nuo to, kieno vardu registruota, kirs sieną daugiau kaip penkis kartus, degalai bus apmokestinti“, – aiškino R. Jurgaitis.
Keičia degalų bako talpas
Prieš Naujuosius metus Muitinės departamentas įsigijo naują išsiurbimo įrangą, kuria taikoma tokia procedūra – išsiurbiami degalai ir supilami atgal taip pamatuojant degalų bako tūrį. Tai, anot R. Jurgaičio, dar vienas metodas, kurį taikant bandoma kovoti su taisyklių laužytojais.
„Šią įrangą pradėjome naudoti tiek Panemunyje, tiek Kybartuose. Štai ką mes pamatėme: jeigu automobilyje yra standartinis 70 litrų bakas, ypač automobiliuose „Volkswagen Passat“, išsiurbiant degalus, nustatoma, kad jų degalų bako tūris siekia 95-100 litrų. Tai nustatę, mes supilame degalus atgal, degalų nesandėliuojame ir nekonfiskuojame, tiesiog žmogus už nestandartiniame bake gabenamus degalus sumoka visus mokesčius. Šio metodo taikymo rezultatų dar neturiu, nes visai neseniai, gal trečia savaitė, tai pradėta daryti, bet surinktos mokesčių sumos jau tikrai yra neblogos, virš 3-4 tūkst. litų“, – pasakojo R. Jurgaitis.
Muitinės departamento specialistas pripažino, kad dėl įsigaliojusių apribojimų ypač didelis spaudimas jaučiamas iš aplinkos ir tų žmonių, kurie galimai užsiiminėjo degalų pervežimu per sieną komerciniais tikslais. Tačiau taisyklės yra taisyklės, ir jų privalu laikytis.
„Daromas spaudimas ir per Seimą, ir per kitas institucijas. Gauname ir skundų, tai sėdime ir atrašinėjame. Iš pradžių buvo skundai, kad pažeidžiame žmonių judėjimo laisvę. Dabar prasideda skundai dėl bakų išsiurbimo, žmonės skundžiasi, kad tokį automobilį jau įsigijo, kad patys nesumontavo tokių bakų. Mes žinome, kad jie išpučia tuos bakus, išima ir perdaro, padaro didesnius“, – sakė R. Jurgaitis. Muitinės specialistas pasakojo, kad tokiais atvejais prašoma pateikti dokumentus, įrodančius, kad vairuotojas nemeluoja, ir jei nustatoma, kad pakeitimai įvykdyti ne gamybiniu būdu, išrašomos baudos.
Vis dėlto, nepaisant naujos sistemos taikymo oponentų, vairuotojų, norinčių pigius baltarusiškus degalus gabenti neribotais kiekiais iš kaimyninės šalies ir juos naudoti komerciniais tiksliais, R. Jurgaitis neabejojo, kad Muitinės departamento taikomos priemonės kovai su degalų kontrabanda duoda naudos, nors sugaudyti visus gudriaujančius Lietuvos piliečius ir yra labai sudėtingas darbas.
„Jeigu bendrai apžvelgtume 2010 ir 2011 metus, vien iš degalų, pagal dvi taikomas metodikas surinkta virš 2 mln. litų mokesčių. Žiūrint valstybiškai, sustabdėme šitą nelegalią veiklą“, – apibendrindamas sakė Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus viršininko pavaduotojas R. Jurgaitis.
