Vasarą pradėjęs kasdien kursuoti tarptautinis keleivinis traukinys Ryga – Minskas aplenkia Lietuvą. Latviai susitarė ne tik su baltarusiais, bet ir su estais – paleistas dar vienas traukinys Ryga – Talinas. Bet iš Vilniaus į Rygą ar Taliną traukiniu nenuvažiuosi, nes jo nėra. Trys valstybės – Latvija, Estija ir Baltarusija – sugeba susitarti, o Lietuva vis labiau izoliuojasi.
Iš Rygos į Vilnių per Minską
Latvijoje išplatintame pranešime teigiama, kad atnaujintas susisiekimas geležinkeliu tarp Latvijos, Estijos ir Baltarusijos sostinių – traukiniai važiuoja kasdien. Kelionė iš Rygos į Taliną trunka 8 valandas. Traukinys iš Rygos išvažiuoja 13. 20, o Taline būna 21. 21. Iš Talino traukinys išvažiuoja 6.53, Rygoje būna 15 valandą.
Pažymima, kad pasienio miestelyje – Valgoje keleiviai turi persėsti iš latviško traukinio į estišką ir kelionę tęsti juo.
Traukinys iš Rygos į Minską išvažiuoja 19.00, o Baltarusijos sostinėje būna kitos dienos ryte 7.31. Iš Minsko traukinys išvažiuoja 20.07, Rygoje būna 8 valandą ryto. Kelionė trunka 12 valandų. Vasarą traukinys kursuoja kasdien, o žiemą jis važiuos tik du kartus per savaitę – penktadieniais ir sekmadieniais.
Vilnius su Latvija neturi tiesioginio susisiekimo geležinkeliu, bet iš Minsko yra traukinys į Vilnių, kuriuo kelionė užtrunka 3 valandas.
Šiauliai liko už borto
Latvijos geležinkelių Komunikacijos direktorė Regina Svirska akcentavo, kad Rygos traukinys į Minską važiuoja aplenkdamas Lietuvą ir Šiaulius, nes pro Daugpilį ir Polocką esą arčiau.
Specialistė nesutiko su teiginiu, kad latviai Lietuvą ignoruoja tyčia. Esą traukinių maršrutas Ryga – Minskas atnaujintas po derybų su baltarusiais, kruopščiai ištyrus keleivių srautus. Vieną iš kursuojančių traukinių paleido latviai, kitą – baltarusiai.
„Tai – komercinis projektas, dabar visi skaičiuoja centus“,– sakė R. Svirska.
Specialistė aiškino, kad Latvijos geležinkeliai yra atviri deryboms. Esą traukinys iš Vilniaus į Rygą galėtų važiuoti, jeigu kolegos lietuviai tuo domėtųsi. Reiktų atlikti ir finansinę analizę.
R. Svirska paminėjo, kad sovietmečiu iš Talino į Minską kursavęs traukinys „Žuvėdra“ riedėjo per Lietuvą ir Šiaulius.
Apie latvių traukinius nežinojo
Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento direktorius Juozas Darulis apie latvių atnaujintus traukinių maršrutus tarp kaimyninių šalių sostinių aplenkiant Lietuvą sužinojo iš „Šiaulių krašto“.
„Ar tikrai čia patikima informacija? Ačiū, ponia, aš užsiimsiu tuo“,– atsakė direktorius.
Vėliau J. Darulis tvirtino, kad per derybas nepavykę susitarti su latviais, nes traukinių maršrutas Vilnius – Ryga esąs nuostolingas.
Siekia plėtoti Rygos regioną?
Dalijus Žebrauskas, „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas, aiškino esą Lietuvoje važiuoti traukiniu labai brangu todėl, kad valstybė finansuoja automobilių kelius, bet geležinkelių infrastruktūros – ne.
Anot specialisto, mūsų šalis yra vienintelė Europoje, nekompensuojanti keleivių vežimo traukiniais nuostolių.
Esą senajame žemyne labai tankiai gyvenamose teritorijose susidaro didžiuliai keleivių srautai ir geležinkelio bendrovės išgyvena iš bilietų pardavimo. „O kur keleivių mažiau, kompensuoja valstybė“,– sakė D. Žebrauskas.
Jis neatmetė, kad atnaujindami traukinių maršrutus latviai siekia spartesnės plėtros Rygos regionui.
Gąsdinama 150 litų kaina
„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkas Andrius Petrušis prasitarė, kad latvių traukinys negali važiuoti mūsų teritorija, nes valstybės nesusitarė dėl licencijos.
„Licencijos traukiniui važiuoti kitos šalies teritorija neturi nei lietuviai, nei latviai“,– sakė specialistas. Esą tarptautiniams traukiniams sunkiau sudaryti grafikus.
Be to, tvirtino – neapsimoka. A. Petrušio skaičiavimu, bilietas iš Vilniaus į Rygą traukiniu kainuotų 150, o autobusu – 50 litų, todėl keleiviai rinktųsi pastarąjį variantą.
Esą susisiekimas geležinkeliu su Latvija bus atnaujintas nutiesus europinę Rail Baltica vėžę. Ar tada traukinys nebebus nuostolingas?
„Gal važiuos kitų šalių traukiniai, ne mūsų“,– svarstė A. Petrušis.
Taukinį sustabdė nuostoliai
AB „Lietuvos geležinkeliai“ informavo, kad keleivinis traukinys Vilnius– Ryga– Vilnius, iki 2004 metų kursavęs kas antrą dieną, buvo atšauktas dėl labai mažų keleivių srautų: vienu reisu vidutiniškai buvo pervežama apie 70 keleivių ir patiriamų ekonominių nuostolių – apie 726 tūkstančių litų per metus.
Latvijos geležinkelių keleivinio traukinio Ryga– Šiauliai– Vilnius– Simferopolis kursavimas dėl to paties nutrauktas 2008 metų rugsėjį.
Mes atsiliekame
„Jeigu Lietuvą palygintume su Belgija ir Olandija, tikrai tragiškai atrodome – ten žmonės mėgsta važinėti traukiniais“,– „Šiaulių kraštui“ sakė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Esą palyginimas su latviais šioje srityje taip pat ne mūsų naudai. „Latvijoje geležinkelio tinklas labiau išplėtotas ir keleivių kur kas daugiau nei Lietuvoje. Per metus Latvijos geležinkeliai perveža 23 milijonus keleivių, “Lietuvos geležinkeliai“ užpernai pervežė 4,9, pernai – 4,7 milijono keleivių“,– minėjo skaičius viceministras.
Jo nuomone, gal lietuviai ir keliautų traukiniais, bet važiuoti nėra kur, nes geležinkelio tinklas nėra toks tankus ir išplėtotas kaip Latvijoje. Iš Rygos priemiesčių į darbą populiaru važiuoti elektriniais traukinukais.
Pasak A. Štaro, Latvijoje valstybė 100 procentų kompensuoja geležinkeliui keleivių vežimo nuostolius, Lietuvoje – nė lito.
Susisiekimo ministerija ne kartą siūlė Vyriausybei ir Seimui priimti geležinkelininkams palankesnius sprendimus ir kompensuoti keleivių vežimo nuostolius.
„Kol reikia taupyti, negaliu pažadėti, kad artimiausiu metu aukščiausiame lygyje tokie sprendimai bus priimti“,– teigė viceministras.
Europos direktyvos numato plėtoti ekologišką ir patogų susisiekimą geležinkeliu.
„Lietuviai mieliau perka 20 metų senumo automobilius, vidutiniškai kainuojančius 1000 litų, pila brangų benziną ir važiuoja“,– ironizavo A. Štaras.
Komentaras: Ryga ima dominuoti Baltijos valstybėse
Alvydas Medalinskas, politikos apžvalgininkas:
Ryga imasi iniciatyvos ne tik oro, bet ir geležinkelio kelių susisiekime ir tampa svarbiausiu miestu Baltijos valstybių regione.
Manau, kad tai – rimtas signalas Lietuvai. Juo labiau, kad Lietuva labai daug kalba apie „Rail Baltica“ projektą, kuris turėtų būti kertinis, jungiantis Baltijos valstybes per Lenkiją su likusia Europa.
Nesusikalbėjimą ir konkurenciją tarp Vilniaus ir Rygos taip pat rodo tai, kad Baltijos valstybės niekaip nesusitaria dėl bendro suskystintų dujų terminalo.
Sunkiai pagreitį įgyja atominės elektrinės projektas. Daugėja ženklų, kad Ryga nori vaidinti dominuojantį vaidmenį Baltijos šalių regione.
Vienas nemaloniausių faktų, kad norėdamas pasiekti bet kurį pasaulio tašką, turi rinktis Rygos oro uostą. Ši būtinybė nesuprantama ir užsienio svečiams. Lietuva tapo tarsi antrarūšė pigių oro skrydžių valstybė.
Jeigu ir traukinys dar važiuoja aplenkdamas Lietuvą – rimtas ženklas, kad nesusikalbėjimo tarp Lietuvos ir Latvijos yra labai daug.
Irena BUDRIENĖ
