Lietuvos ūkininkų sąjunga prašo stabdyti šiemet patvirtintą naują reikalavimą – deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas valstybinėje žemėje pateikti jos naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą. Žemdirbiai piktinasi ir sako, kad toks reikalavimas juos spraudžia į kampą. Sudaryti nuomos sutarčių su asmeninio ūkio žemės (2–3 ha) valdytojais neleidžia įstatymas, o siūlomos jungtinės veiklos sutartys nepalankios vadinamiesiems trihektarininkams, nes jie gali netekti gaunamų socialinių pašalpų ir kompensacijų už kurą.
Nepelnytai vadina žemgrobiais
Prieš du dešimtmečius trihektariais išdalijus valstybės žemę buvo užmegztas iki šiol sunkiai išnarpliojamas Gordijo mazgas. Šiemet patvirtinta žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujovė vėl iškėlė trihektarių problemą.
Deklaruojant pasėlius valstybinėje žemėje privaloma pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą, t. y. nuomos sutartį. Kaip pateikti tokį dokumentą tiems žemdirbiams, kurie dirba trihektarininkų sklypus?
Dauguma asmeninio ūkio naudotojų iš valstybės gautą žemę išsipirko arba buvo atkurtos nuosavybės teisės į ją. Bet yra nemažai ir tokių, kurie gautų sklypų neįteisino ir jais nesinaudoja, juos perleido dirbti ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, nors pagal įstatymą asmeninio ūkio žemių negalima pernuomoti. Du ar trys hektarai fiziniams asmenims buvo suteikti naudoti asmeniniam ūkiui laikinos nuomos pagrindais. Anksčiau nebuvo akylai kontroliuojama, kas iš tikrųjų dirba iš valstybės gautą asmeninio ūkio žemę.
Ūkininkai piktinasi, kad dabar jie gali būti nepagrįstai apšaukti valstybės žemės, kuriai suteiktas asmeninio ūkio statusas, grobikais arba bus priversti tas žemes apleisti piktžolėmis.
Nacionalinė žemės tarnyba praneša, kad, šiemet pirmą kartą įvertinus žemdirbių pateiktas pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijas, aptikta kone du tūkstančiai atvejų, kai asmenys, neturėdami teisės naudotis valstybine žeme, ją deklaravo ir siekė tiesioginių išmokų. Toks valstybinės žemės naudojimas prilyginamas savavališkam jos užėmimui ir yra baudžiamas 1 000 ar 2 000 Lt administracine bauda. Buvo nustatyta, kad nesudarius nuomos sutarties žemė naudojama ir asmeninio ūkio teritorijoje, ir laisvos valstybinės žemės fondo plotuose.
Žemėtvarkininkų darbo spragos
Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus Jono Sviderskio, žemės ūkio bendrovės jau dvidešimt metų padeda trihektarininkams dirbti jų nedidelius sklypus ir niekas jų iki šiol nevadino žemgrobiais.
„Tos žemės mums – ne panacėja, tačiau žmonės patys jau nesugeba jų dirbti. Jie nebelaiko gyvulių, kai kurie vos kruta, kai kurių jau nebėra, o jų vaikų ieškoti reikia Londone ar Dubline. Ar blogai, kad žemės nedirvonuoja ir piktžolių nesėja? Žemėtvarkininkai nesusitvarko savo darže, o kalti lieka žemdirbiai“, – piktinosi J.Sviderskis.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis įsitikinęs, kad trihektarių nuomos problemos atsirado dėl žemėtvarkininkų darbo spragų. Anot jo, tarpukario Lietuvoje vykdant Mykolo Krupavičiaus žemės reformą, valsčiuje pakako vieno matininko, o darbų buvo padaryta daugiau nei per pastaruosius 20 metų.
Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas mano, kad nėra paprasta vienu sykiu išspręsti trihektarių problemas. „Tai ir socialine prasme opus reikalas, su kuriuo susijusios ir socialinės pašalpos, ir pajamos. Yra tokių asmeninio ūkio žemės naudotojų, kurie jau nebepajėgūs jos dirbti, kiti mirę. Teisę toliau nuomotis iš valstybės žemę perima jų įpėdiniai, tačiau neretai juos sunku rasti“, – aiškino A.Bagdonas.
Jis tvirtino, kad ieškoma apleistos ir nenaudojamos asmeninio ūkio žemės valdytojų. Juos nustačius skiriamas 3 mėnesių laikotarpis, per kurį žmonės turėtų apsispręsti, ką darys su jiems valstybės paskirta žeme. „Jei jie neatsiliepia, tokia žemė patenka į laisvos valstybinės žemės fondą“, – teigė A.Bagdonas.
„Kai sako, kad sunku rasti asmeninio ūkio žemės valdytojus, siūlau į tokius sklypus atvaryti traktorių su plūgu ar kultivatoriumi – greitai paaiškės, kam ji buvo paskirta. Bet kuri seniūnija – ne koks didmiestis, kad negalima būtų rasti žmogaus. Jei tie, kuriems skirta asmeninio ūkio žemė, jos nedirba, tegu valstybė ją išnuomoja tikriems žemdirbiams“, – išeitį siūlo Pasvalio rajono ūkininkas.
Anot V.Janušonio, asmeninio ūkio žemės naudotojus pakrutintų ir didesni valstybinės žemės nuomos mokesčiai. „Už hektarą jie sumoka po keliolika litų nuomos mokesčio, gauna porą šimtų iš ūkininkų, kurie dirba jų sklypus, ir yra patenkinti. Jei asmeninio ūkio žemės naudotojams reikėtų sumokėti tiek nuomos mokesčio, kiek mes sumokame už privačios žemės nuomą, trihektarių problemų greitai neliktų“, – įsitikinęs ūkininkas.
Liks be pašalpų
A.Bagdonas teigė, kad asmeninio ūkio žemės naudotojams ir tokius sklypus dirbantiems ūkininkams kuriam laikui siūlomas kompromisinis variantas – sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Ūkininkai abejoja, ar tai gali būti gera išeitis. Mat sudarius jungtinės veiklos sutartį, asmeninio ūkio naudotojas gali likti be socialinių pašalpų, kompensacijų už kurą ir pan. Argi jie norės to atsisakyti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina patvirtino, kad kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų), turi būti išnaudotos visų kitų pajamų gavimo galimybės. Tai numatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Vadinasi, asmeninio ūkio žemės naudotojai, kurie savo žemės nedirba, o yra sudarę jungtinės veiklos sutartį su ūkininkais, turi siekti gauti pajamų, pelno ar kitokio turto.
S.Kulpina pabrėžė, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos pajamas įskaitomos pajamos iš žemės ūkio veiklos ir gautos tiesioginės išmokos. Jeigu yra vykdoma žemės ūkio veikla, pajamos iš jos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra ir nėra galimybės nustatyti pajamų arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant žemės ūkio ministro patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų normatyvus arba nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.
Taigi, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartį su kitu asmeniu, turės teisę į piniginę socialinę paramą, jeigu atitiks minėtame įstatyme nustatytus turto bei pajamų reikalavimus ir bent vieną iš nustatytų sąlygų.
Prašo atidėti metams
Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai, susirinkę į prezidiumo posėdį, nusprendė prašyti Žemės ūkio ministerijos, kad reikalavimas pateikti nuomos sutartis dirbant asmeninio ūkio sklypus būtų atidėtas metams. Anot ūkininkų, per trumpą laiką būtų sunku susitarti su asmeninio ūkio valdytojais ir įteisinti tokios žemės naudojimą. Juolab kad tai reikia daryti per patį darbymetį. Šiemet pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 15 d. ir truks iki birželio 15 d.
„Sutinkame, kad reikia susitvarkyti su tais trihektariais, tačiau taip greitai to padaryti nepavyks. Todėl prašome, kad tokį reikalavimą atidėtų metams – per tą laiką reikia padirbėti ir išsiaiškinti, kas tą žemę norės privatizuoti, o iš ko ją reikia atimti ir grąžinti valstybei. Tie ūkininkai, kurie tokius sklypus dirbo, turėtų pirmumo teise ją nuomotis ar įsigyti“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė.
Ūkininkė pabrėžė, kad anais laikais, kai žlugo kolūkiai, tų trijų hektarų asmeninio ūkio žemės kaimo žmonėms labai reikėjo, kad išlaikytų gyvulius ir turėtų iš ko pragyventi. „Asmeninio ūkio žemė žmones gelbėjo nuo skurdo, padėjo vaikus išauginti. Bet dabar kaime jau kita situacija, todėl žmonės turi apsispręsti: išsipirkti tuos sklypus arba jų atsisakyti“, – samprotavo L.Šermukšnienė.
Komentarai
Užkirs kelią sukčiams
Taraselė Vilkauskienė , Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos seniūno pavaduotoja
Naujas reikalavimas deklaruojant pasėlius valstybinėje žemėje pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą yra geras. Kol kas jokių problemų dėl šios naujovės mums neiškilo. Tie, kurie deklaruoja asmeninio ūkio žemę, patys ją ir dirba. Jie daugiausia turi pievų ir ganyklų, laiko gyvuliukų. Mūsų seniūnijoje neturėtų būti daug tokių atvejų, kurie užkliūtų tikrintojams. Reikalavimas pateikti valstybinės žemės nuomos sutartį turėtų sutramdyti piktnaudžiautojus. Atsirado visokių sukčių, kurie paskutinėmis deklaravimo dienomis išsiaiškindavo, kur yra laisvos žemės plotai, juos deklaruodavo ir siekdavo išmokų. Kyla klausimas, ar jiems buvo išmokamos išmokos?
Siūlo jungtinę veiklą
Laima Kasparavičiūtė , Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja
Tokia naujovė įvesta siekiant pažaboti tuos asmenis, kurie besibaigiant deklaravimui savavališkai užima laisvus valstybinės žemės plotus ir juos deklaruoja. O ūkininkai, kurie dirba asmeninio ūkio žemę, taip pat turi pateikti šios žemės naudojimą patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti jungtinės veiklos sutartis, jei ir ūkininkas, ir asmeninio ūkio žemės valdytojas iš bendros veiklos gauna naudos. Išnuomoti tokių žemių negalima, nes ji skirta asmeniniams poreikiams. Jei tokiems poreikiams tokios žemės nereikia, ji turi būti grąžinama į laisvos valstybinės žemės fondą. Tokia procedūra gali būti pradėta, jei yra raštiškas asmeninio ūkio valdytojo leidimas ūkininkui dirbti žemę.
