Nuo gražiai skambančios idėjos iki produkto sukūrimo ir jo pardavimo kelias nelengvas, tačiau įdomus. Tuo įsitikino prieš pusantrų metų KTU regioniniame mokslo parke (RMP) inovatyvų verslą pradėję du jauni, ambicingi kauniečiai.
Nors jau yra įgiję nemažai patirties, žinių, išžvalgę šalies rinką, vienmečiai 26 m. Vaidas Talačka ir Andrius Darulis vis dar nėra praktiškai realizavę savo sukurtos kompiuterinės vaizdo atpažinimo sistemos „AceVision“. Todėl dabar svarbiausias jų tikslas – gauti pirmąjį užsakymą, gerai užsirekomenduoti ir žengti toliau – į Lietuvos ir užsienio rinkas.
Inovatyvi produkcijos kokybės tikrinimo ir rūšiavimo sistema „AceVision“ skirta atpažinti ir pašalinti brokuotus gaminius gamybos linijose, pasitelkus vaizdo atpažinimo įrenginius. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į įmonės poreikius, sukurta modulinė sistema pritaikoma konkrečiai. „AceVision“ yra susidomėjusios septynios Lietuvos bendrovės.
Projektas kol kas išbandytas tik laboratorinėmis sąlygomis, todėl prieš pusantrų metų įkurtą bendrovę „Agito“ tenka išlaikyti patiems. „Abu dirbame per du darbus: vienas jų pinigus uždirba, kitas – „suvalgo“, – šypteli V.Talačka.
„Agito“ įkūrėjai neabejoja, kad, nuosekliai ir kryptingai dirbant, anksčiau ar vėliau sėkmė juos aplankys. Skaitytojų dėmesiui – verslumo skatinimo projekto START tinklaraščio pradejau.lt atviras pokalbis su jaunaisiais verslininkais Vaidu Talačka ir Andriumi Daruliu.
Verslą sugalvojo pietaudami
– Sakoma, kad patikimas, ta pačia idėja degantis verslo partneris – sėkmingos veiklos garantas. Kaip jūs susiėjote ir nusprendėte kartu kurti verslą?
– (Andrius) Dar vienas kito nepažinodami jau svajojome, kad būtų įdomu suktis verslo pasaulyje. Paskui susitikome universitete – buvome bendrakursiai. Nuo antro ar trečio kurso įsidarbinome įmonėje, kurioje ir dabar dirbame. Įmonė diegia verslo valdymo sistemas. Įsidarbinome programuotojais, vėliau tapome verslo konsultantais bei vadovais. Šis darbas mums suteikė labai vertingos patirties bei žinių: išmokome bendrauti su klientais, supratome verslo valdymo peripetijas.
– (Vaidas) Kartu dirbome, kartu pietaudavome, o pietaudami nuolat kalbėdavome, kad norėtųsi ką nors įdomaus padaryti. Prieš pusantrų metų pradėjome fantazuoti. Nežinojome, ką norime daryti, bet norėjome. Galime daug ką daryti, tačiau norėjosi sugalvoti ką nors naujo, realizuoti savo žinias.
Nors geriausiai išmanome programavimą ir matematiką, kurti programinės įrangos verslui nesinorėjo. Norėjosi sukurti ką nors materialaus, ką galėtum pačiupinėti, kas realiai veiktų.
– Kodėl nusprendėte kurti gamybos brokui skirtą vaizdo atpažinimo sistemą?
– (Vaidas) Pačioje pradžioje buvo įdomi robotika, vėliau – automatika. Pasidomėjome, pasibandėme, pasikonsultavome. Tada pradėjome ieškoti klientų. Visiškai atsitiktinai atsirado pirmas klientas, kuriam prireikė konvejerio. Kai atsirado klientas, įkūrėme įmonę.
Tuomet supratome, kad siūlome labai abstrakčiai – galime kaip ir viską, bet kaip ir nieko. Supratome, kad automatika yra labai sudėtinga sritis – jei neturi vardo, įdirbio ir patirties, tai niekas iš tavęs nieko ir nepirks.
Tada nusprendėme, kad mums įdomus vaizdo atpažinimas, kad šioje srityje turime žinių, patirties. Ir tai jau buvo pakankamai konkretu – kokybės kontrolės uždaviniai: broko atpažinimas, rūšiavimas. Šitoje srityje pritaikėme tai, ką mokėmės – matematiką (abu yra baigę Kauno technologijos universitetą – red. past.).
– (Andrius) Pirmą pusmetį pardavinėjome robotus, bet nieko nepardavėme. Antrą pusmetį patys studijavome, ką galime padaryti, išsikristalizavome kokybės tikrinimo vaizdo sistemą.
Dabar mūsų pardavimo taktika tokia: važiuojame į įmonę, prisistatome, paprašome brokuotos produkcijos pavyzdžių ir atliekame galimybių tyrimą, t.y. brokuotus gaminius parsivežame, nufilmuojame, atliekame tyrimus, aprašome ir tuomet nusiunčiame įmonei konkretų jiems pritaikytą pasiūlymą.
Ieško nestandartinių sprendimų
– Papasakokite plačiau apie savo sukurtą sistemą „AceVision“.
– (Andrius) Kaip minėjome, mūsų tikslas yra su vaizdo atpažinimo priemonėmis atpažinti brokuotus daiktus ir juos atrinkti. Pavyzdžiui, jei ant plėvelės gamybos metu atsiranda svetimkūnis, ji jau netinka, dėl estetinių dalykų, maistui, tačiau ją kuo puikiausiai galima naudoti statybų pramonėje.
Kita pavyzdys, sistema gali atpažinti, ar gerai ant jogurto indelio atspausdinta etiketė, taip apsidraudžiant, kad, klaidos atveju, nereikėtų į nuostolius nurašyti visos produkcijos partijos.
Sistema praktikoje atrodo taip: reikiamame gamybos proceso taške yra įdiegiamos pramoninės vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuoja judančius gaminius bei tikrina reikiamas jų savybes, kokybinius parametrus. Kompiuteris juos analizuoja ir, jeigu parametrų įverčiai nukrypsta nuo leistinų normų, sistema arba praneša gamybos operatoriui apie aptiktą nekokybišką gaminį, arba siunčia signalą automatikos įrenginiams, kurie pašalina gaminį iš tolimesnio gamybos proceso.
Sistema taip pat gali pateikti įvairias analitines ataskaitas apie aptiktus nekokybiškus gaminius: kodėl ir kaip dažnai koks brokas pasitaiko. Tai gali padėti įmonėms atrasti broko atsiradimo priežastis.