„Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų. Todėl svarbu vertinti ne vieną atskirą pakeitimą, o jų visumą ir, svarbiausia, žinoti, nuo kada naujosios taisyklės bus taikomos“, – aiškina VDI kancleris Šarūnas Orlavičius
Pagal Darbo kodekso pakeitimus darbo santykiams pasibaigus darbuotojas ir darbdavys galės susitarti dalį darbuotojui priklausančių lėšų išmokėti vėliau.
Tokia galimybė atsiras galutinio atsiskaitymo sumai viršijus darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Vėliau galės būti išmokėta tik vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį viršijanti suma.
Šis atsiskaitymas negalės būti atidedamas neribotam laikui. Likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pasibaigimo.
Svarbios naujovės atleidžiant darbuotojus
VDI atkreipia dėmesį, kad lapkričio mėnesį įsigalios ir daugiau Darbo kodekso pakeitimų. Keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka.
Darbdavys, galintis pasinaudoti šiuo darbo sutarties nutraukimo pagrindu, sutartį galės nutraukti tik turėdamas pagrįstą priežastį. Išliks pareiga darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Keisis ir terminų skaičiavimas sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo už darbo pareigų pažeidimą. Į vieno mėnesio terminą sprendimui priimti nebebus įskaičiuojamas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo arba atostogų.
„Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius ir toliau negali būti formalus. Vertinant darbo pareigų pažeidimą turi būti atsižvelgiama į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį jo elgesį ir darbo rezultatus, o pats atleidimas turi būti proporcinga priemonė“, – pažymi VDI kancleris.
Pokyčiai palies ir daugiau darbo santykių sričių. Didesnį darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams atsiras daugiau galimybių individualiai tartis dėl darbo sąlygų.
Su darbuotojais, kurių sutartyje nurodytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, tam tikrais atvejais bus galima plačiau susitarti dėl nukrypimo nuo Darbo kodekso nuostatų. Jiems taip pat galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo terminas.
Nuo lapkričio bus tikslinamos ir nuotolinio darbo sąlygos. Darbdavys ir toliau turės tenkinti teisę į tokią garantiją turinčių darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.
Iš Darbo kodekso šalinama galiojusi papildoma išimtis dėl per didelių nuotolinio darbo organizavimo sąnaudų.
Trijų mėnesių atsiskaitymo atidėjimas galimas tik susitarus
Apie nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančius Darbo kodekso pakeitimus savo socialinių tinklų paskyroje įžvalgomis pasidalijo ir teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad dalis naujų galimybių nebus taikomos automatiškai. Kai kuriais atvejais bus būtinas darbuotojo ir darbdavio susitarimas.
„Svarbiausia suprasti: ne visiems, ne visais atvejais ir ne automatiškai. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikšmingas Darbo kodekso pakeitimų paketas. Tai jau priimti pakeitimai, o ne svarstomi pasiūlymai“, – pažymi R. Joskaudienė.
Vienas aktualiausių pokyčių – galimybė atleidžiant darbuotoją dalį galutinio atsiskaitymo išmokėti vėliau. Tačiau, kaip aiškina teisininkė, pagrindinė taisyklė nesikeičia. Su darbuotoju turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip paskutinę darbo santykių dieną.
„Išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU), turės būti sumokėta paskutinę darbo santykių dieną arba, atleidimo metu susitarus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Dalis, viršijanti vieno mėnesio VDU, šalių susitarimu galės būti išmokėta vėliau, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo“, – aiškina R. Joskaudienė.
Tad vien Darbo kodekso pakeitimas darbdaviui nesuteiks teisės vienašališkai nuspręsti, kad darbuotojui priklausantys pinigai bus sumokėti tik po kelių mėnesių. Tam reikės darbuotojo sutikimo.
„Praktikoje darbdavio pareiškimas „pagal naująjį kodeksą atsiskaitysime po trijų mėnesių“ savaime tokios teisės nesuteiks. Tam būtinas susitarimas, o atidėti visą mokėtiną sumą tokiam laikotarpiui ši nuostata draudžia“, – pažymi teisininkė.
Keisis ir delspinigių skaičiavimas
R. Joskaudienė atkreipia dėmesį ir į kitą darbuotojų piniginei aktualų pakeitimą, yra tikslinamas delspinigių skaičiavimas, kai darbdavys vėluoja išmokėti atlyginimą ar kitas darbuotojui priklausančias sumas.
„Darbo santykiams tęsiantis, kai dėl darbdavio kaltės vėluojama išmokėti atlyginimą ar kitas priklausančias išmokas, kodekse bus tiesiogiai nustatytas delspinigių skaičiavimas nuo vėlavimo pradžios už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Keičiasi ir delspinigių dydžio nustatymo taisyklė: joje naudojamas vartotojų kainų indeksas, padaugintas iš 5. Konkretų delspinigių dydį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras“, – nurodo ji.
Vis dėlto, pasak teisininkės, tai nerodo, kad anksčiau susidariusios darbdavių skolos darbuotojams nuo lapkričio automatiškai bus perskaičiuotos pagal naująją tvarką.
„Todėl nereikėtų šio pakeitimo supaprastinti iki teiginio, kad „visos senos skolos nuo lapkričio automatiškai pabrangs penkis kartus“. Ankstesnėms mokėjimo prievolėms numatytos pereinamosios taisyklės“, – pažymi R. Joskaudienė.
Už trumpesnę prieššventinę dieną atlyginimas nemažės
Dar vienas nuo lapkričio aiškiau reglamentuojamas klausimas yra darbo užmokestis už prieššventinę darbo dieną, kuri trumpinama viena valanda.
„Kodekse bus aiškiai įtvirtinta, kad prieš šventes darbo dieną sutrumpinus viena valanda darbo užmokestis išsaugomas. Kai atlygis priklauso nuo darbo normų, už šią valandą mokamas darbuotojo VDU.
Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos veiklos darbo dienos sutrumpinti neįmanoma, už tą valandą mokama kaip už viršvalandinį darbą. Išlieka išimtis darbuotojams, dirbantiems pagal sutrumpintą darbo laiko normą“, – aiškina teisininkė.
Ji pabrėžia, kad pati teisė į trumpesnę prieššventinę darbo dieną nėra nauja – pakeitimu aiškiau įtvirtinama jos apmokėjimo tvarka.
Darbo kodekso pakeitimai numato ir galimybę tam tikriems darbuotojams nustatyti iki šešių mėnesių išbandymo terminą. Tačiau R. Joskaudienė pabrėžia, kad bendroji trijų mėnesių riba niekur nedingsta.
„Bendra išbandymo trukmės riba išlieka 3 mėnesiai. Iki 6 mėnesių išbandymą bus galima nustatyti darbuotojams, kurių sutartyje numatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.
Čia kalbama apie šalies atlyginimų rodiklį, o ne konkretaus darbuotojo VDU. Trumpesnėms terminuotoms sutartims išbandymas turės būti proporcingai trumpesnis. Jau nustatyto išbandymo pratęsti šalių susitarimu ir toliau bus draudžiama“, – nurodo ji.
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad lapkričio 1-oji taip pat automatiškai nepakeis jau anksčiau pradėtų procedūrų ar nustatytų sąlygų.
Verslas turi prisiimti atsakomybę, dėl migrantų keliamos grėsmės Lietuvai.
