Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Regionų profsąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Kokia situacija su darbo sauga Lietuvoje?
Kokia yra bendra situacija? Dabar, pagal paskutinius įvykius, atrodo, kad su darbo sauga būtų prastai, bet kokia situacija Lietuvoje bendrai?
S. Balčiūnas: Situacija Lietuvoje metai iš metų gerėja. Galbūt ne taip sparčiai, kaip visi norėtume, nes, jeigu prisimintume aštuonerius ar devynerius metus atgal, įvykdavo ir po 30–40 mirtinų nelaimingų atsitikimų.
Šiandien jau eilę metų skaičiuojame iki 20. Tačiau sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius išlieka daugiau ar mažiau pastovus – maždaug iki 120 atvejų per metus. Suprantama, kad už tų skaičių, už tos statistikos slepiasi žmogaus ir jo artimųjų skausmas, tuo labiau netekus maitintojo, brolio, sesers ar vyro.
Galbūt tai skamba kaip klišinė frazė, bet net ir vienas žuvęs darbe yra per daug. Ji iš tikrųjų yra reali, todėl visiems reikia dėti daugiau pastangų, kad bent jau mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe būtų kuo mažiau.
Ar nelaimės darbe dažnai susijusios su alkoholiu?
Yra toks įsitikinimas, kad nelaimės darbe įvyksta dėl to, jog figūruoja ir alkoholis. Ar tai tiesa? Kiek tokių nelaimingų atsitikimų būna susiję su tuo, kad žmogus pavartoja alkoholio?
S. Balčiūnas: Jeigu imtume tą patį dešimtmetį ir lygintume su dabartine situacija, ji iš tikrųjų ženkliai pasikeitusi. Tokių atvejų sumažėjo maždaug per pusę. Šiandien sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, kai darbuotojas būna neblaivus, įvyksta iki penkių, šešių ar septynių per metus, o anksčiau jų tikrai būdavo ženkliai daugiau.
Tai rodo, kad saugos kultūra ir pačių darbuotojų suvokimas apie tam tikras savo atsakomybes darbe yra ženkliai padidėjęs. Vienais metais, galbūt ne pernai, o užpernai, netgi džiaugėmės, kad statybvietėse neįvyko nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame būtų dalyvavęs neblaivus darbuotojas. Statybas miniu todėl, kad ši problema būtent statybvietėse tikriausiai yra pati aktualiausia.
Kokios darbo sritys yra rizikingiausios?
Kaip tik ir norėjau klausti, kokios sritys yra rizikingiausios. Viena, kaip girdžiu, yra statybos. O kokiose dar srityse dažniausiai nutinka nelaimingi atsitikimai?
S. Balčiūnas: Nelaimingus atsitikimus būtų galima vertinti keliais pjūviais. Vienas yra absoliutūs skaičiai, kitas – vadinamasis palyginamasis rodiklis, nelaimingų atsitikimų darbe dažnumas. Tai yra nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų.
Didžiausi dažnumo rodikliai yra miškininkystėje ir žemės ūkyje, nors absoliučiais skaičiais šiose ekonominės veiklos rūšyse mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta mažiau. Suprantama, kad ten yra ir mažesnis darbuotojų skaičius. Absoliučiais skaičiais pirmauja apdirbamosios gamybos ir statybos ekonominės veiklos rūšys.
Ar Lietuvoje darbo sauga gerėja?
Išgirdome, kad situacija gerėja, bet jūsų akimis, ar tikrai mes jau daugiau suprantame apie darbo saugą?
A. Gelžinis: Be abejo, tai labai aktualus klausimas ir, ačiū Dievui, džiugu, kad tokių nelaimingų atsitikimų mažėja. Rizikingiausi sektoriai iš tikrųjų yra statybos ir pramonė. Girdime visokių nelaimingų atsitikimų su bloga baigtimi.
Dabar žemės ūkyje buvo tie du paskutiniai epizodai Viduklėje ir Biržuose. Iš paaiškinimų ir aprašymų susidaro toks įspūdis, kad galimai ten buvo padraugauta ir su alkoholiu. Įkristi į priekabą, kai neišjungtas agregatas ir žmogų įtraukia, arba dirbti prie tiltelio be šalmo, kai armatūros strypas trenkia į galvą?
Tai savotiškos situacijos ir turbūt ne tik darbo saugos, bet ir apskritai aplaidumo klausimas. Tokių pavyzdžių yra daugiau. Tai vyksta ne tik Lietuvoje. Mūsų federacija priklauso Europos agrosektoriaus ir maisto profesinių sąjungų federacijai EFFAT.
Neseniai, prieš mėnesį, vyko Europos agrosektoriaus profesinių sąjungų kongresas. Iš tikrųjų nelaimingų atsitikimų darbe, ypač pietų šalyse, yra dar daugiau negu pas mus. Italijoje visai neseniai buvo atvejis, jau beveik ant kriminalo ribos, kai darbdaviai sezoninius darbuotojus atsivežė iš Pakistano ir Indijos, juos išnaudojo ir vos ne iki mirties privedė.
Ispanijoje taip pat buvo atvejis, kai sezoniniai darbininkai, dirbę šiltnamiuose, būdavo uždaromi jūriniame konteineryje, kad neišsilakstytų, ir ten žmogus mirė, ištroško nuo karščio. Tokių atvejų visoje Europoje yra visokiausių.
Lietuvoje statistika, aišku, gerėja, bet, kaip teisingai sako gerbiamas inspektorius, net ir viena mirtis yra blogai. Europos Sąjungos šalyse matome, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, darbo sąlygos sprendžiamos per kolektyvines sutartis.
Lietuvoje šakos kolektyvinių sutarčių turime apie 15 ar 16, tačiau žemės ūkio, agrosektoriaus, šakos kolektyvinės sutarties neturime. Mes, kaip Regionų profesinių sąjungų federacija, jau ėjome turbūt pas šeštą ar septintą žemės ūkio ministrą su prašymu inicijuoti agrosektoriaus šakos kolektyvinę sutartį.
Joje aprašomos ir kitos socialinės, ekonominės sąlygos, bet darbo sąlygoms taip pat skiriamas didžiulis atskiras skyrius. Čia nėra kažkoks dviračio išradinėjimas. Atsinešame Suomijos, Švedijos, Danijos, Ispanijos atskirų žemių pavyzdžius. Yra kolektyvinės šakos sutartys, kurios apima tam tikrą sektorių ar šaką, ir ten viskas aprašoma detaliai.
Tada ne valstybė ar inspekcija kažką primeta ir verčia elgtis vienaip ar kitaip, bet patys to sektoriaus dalyviai, tiek darbdaviai, tiek dirbantys žmonės, kurie atstovaujami profesinių sąjungų arba darbo tarybų, susitaria, kad laikysis tam tikrų taisyklių.
Dabar žiūrėkite į agrosektorių. Ūkininkai yra tokie patys verslininkai kaip statybų ar pramonės verslininkai. Kiek yra įvairių lengvatų – išmokos, Kaimo plėtros programos, įvairios paramos, pigesnis dyzelinas.
Mes vėl kėlėme klausimą: viena pieninė gauna, pavyzdžiui, pusantro milijono europinės paramos, o pasižiūrime darbuotojų atlyginimų vidurkį – mažiau negu minimumas. Tai palaukite. Jeigu kažkas savo darbovietėje nesutvarko darbo saugos reikalavimų, gal reikia nuimti kokias nors išmokas? Nežinau, taikyti kažkokias finansines priemones.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
