Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė viena iš „Mere“ darbuotojų Diana (tikrasis vardas redakcijai žinomas), teigianti, kad iki šiol nėra gavusi jai priklausančio darbo užmokesčio.
„Dabar, kai įmonės lėšos įšaldytos, visiškai neaišku, kas bus toliau. Labiausiai norėtųsi aiškumo, kada galime tikėtis mums priklausančių pinigų“, – pasakojo Diana.
Sankcijos nepanaikina teisės į atlyginimą
Reaguodama į panašias situacijas, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina, kad įmonei pritaikytos tarptautinės sankcijos nepanaikina darbuotojų teisių ir garantijų.
Tačiau darbuotojo teisė į jam priklausantį darbo užmokestį ir galimybė faktiškai jį išmokėti, kai įmonės lėšos yra įšaldytos, yra du skirtingi klausimai.
Jeigu darbuotojui priklausantis mokėjimas negali būti atliktas dėl įmonei pritaikytų finansinių sankcijų ar įšaldytų lėšų, reikia išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju galima taikyti tarptautinių sankcijų teisės aktuose numatytą išimtį arba gauti leidimą atlikti mokėjimą.
Dėl galimybės taikyti tokią išimtį ar gauti leidimą darbuotojai gali kreiptis į FNTT.
Motyvuotame prašyme FNTT turi būti nurodyti darbuotojo banko sąskaitos ir banko rekvizitai, mokėjimo dydis, taip pat pateikti darbdavio parengti ir patvirtinti dokumentai, pagrindžiantys prašomą leisti išmokėti darbo užmokesčio sumą.
Vis dėlto FNTT nesprendžia, kokia suma darbuotojui priklauso. Sprendžiama, ar konkretų mokėjimą galima atlikti, kai jam gali būti taikomi finansinių sankcijų apribojimai.
Tuo metu dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK).
VDI nurodo, kad darbuotojas gali reikalauti ne tik neišmokėto darbo užmokesčio, bet ir delspinigių bei kitų jam priklausančių sumų.
Jeigu darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos pavėluotai mokamos dėl darbdavio kaltės, o darbo santykiai dar nėra pasibaigę, kartu su pavėluotai išmokama suma darbuotojui turi būti mokami ir delspinigiai. Šiuo metu jų dydis siekia 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.
Taigi net ir tais atvejais, kai dėl įmonei pritaikytų sankcijų darbuotojui neišmokamas darbo užmokestis ar kitos priklausančios sumos, jis gali kreiptis į DGK ir reikalauti įvertinti jo teises bei priteisti jam priklausančias sumas.
Kas nutinka darbo sutarčiai?
Įmonei pritaikytos sankcijos savaime nereiškia, kad darbuotojas lieka be darbo ar jo darbo sutartis pasibaigia.
Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, bendruoju atveju darbuotojui turėtų būti skelbiama prastova.
Prastova turi būti tinkamai įforminta, o darbuotojui už ją mokama Darbo kodekso (Dk) nustatyta tvarka.
VDI pabrėžia, kad darbuotojas neturėtų būti tiesiog paliekamas situacijoje, kai darbo nėra, tačiau neaišku, ar jis dirba, ar jam paskelbta prastova ir kaip už šį laikotarpį bus atsiskaitoma.
Jeigu darbdavys darbuotojui darbo nesuteikia, tačiau prastovos neįformina ir už šį laikotarpį nemoka, darbuotojas taip pat gali kreiptis į DGK.
Komisijos galima prašyti įvertinti, ar laikotarpis, kai darbuotojui dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebuvo suteiktas darbas, turėtų būti pripažintas prastova, ir priteisti už šį laikotarpį priklausantį darbo užmokestį bei kitas sumas.
Darbuotojas gali ir pats nuspręsti nutraukti darbo santykius, tačiau VDI įspėja, kad nuo pasirinkto darbo sutarties nutraukimo pagrindo priklauso darbuotojui taikomos garantijos ir išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui paskelbta prastova ir ji tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, darbuotojas gali turėti teisę nutraukti darbo sutartį pagal Dk 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apie tai įspėjęs darbdavį prieš 5 darbo dienas.
Tokiu atveju darbuotojui priklauso 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jis dirbo trumpiau nei vienus metus – 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Kitas pagrindas gali atsirasti, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ar ilgiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.
Tokiu atveju darbuotojas taip pat gali turėti teisę nutraukti sutartį pagal Dk 56 straipsnį, įspėjęs darbdavį prieš 5 darbo dienas, ir gauti įstatyme numatytą išeitinę išmoką.
Tuo metu nutraukiant darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal Dk 55 straipsnį išeitinė išmoka darbuotojui nepriklauso.
„Mere“ lėšos – įšaldytos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po ES įvestų sankcijų „Svetofor Group“ įkūrėjams ir bendrasavininkams FNTT įšaldė Lietuvoje „Mere“ parduotuves valdančios bendrovės „Valientė“ lėšas.
Tarnyba taip pat įšaldė bendrovių „Litproduktai“ ir „Next Logistic“ lėšas. FNTT duomenimis, į ES sankcijų sąrašą įtrauktam Rusijos verslininkui Sergejui Šnaideriui netiesiogiai priklauso 79 proc. „Valientės“ akcijų ir po 74,87 proc. „Litproduktai“ bei „Next Logistic“ akcijų.
S. Šnaideris į ES sankcijų sąrašą įtrauktas dėl to, kad, kaip skelbė Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba, materialiai ar finansiškai remia veiksmus, kurie pažeidžia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei.
Įtraukimas į ES sankcijų sąrašą reiškia, kad turi būti įšaldytos sankcionuotų asmenų ar jų kontroliuojamų subjektų lėšos ir ekonominiai ištekliai.
Anksčiau skelbta, kad „Valientės“ akcijas perėmė Ispanijoje registruota bendrovė „Vigalight“. LRT skelbtais Ispanijos registro duomenimis, 79 proc. šios bendrovės akcijų priklauso S. Šnaideriui, 15 proc. – Andrejui Veikulainenui, o likę 6 proc. – Valerijui Jakovlevui.
„Valientės“ pajamos pernai augo 16,2 proc. ir pasiekė 75,8 mln. eurų, o grynasis pelnas mažėjo 14,2 proc. – iki 1 mln. eurų.
Bendrovė Lietuvoje veikia nuo 2019 metų, o „Mere“ parduotuvės šalyje pradėjo veikti 2020 metais. 2025 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 22 šio tinklo parduotuvės.
