Anot jo, kiniškų prekių importas į ES vien pirmąjį šių metų pusmetį augo 9,6 proc., o tai esą atsilieps ir vietinių gamintojų produkcijai.
„(Europos – ELTA) pramonėje, ko gero, vienintelė vieta, kurioje kiniškų prekių gali nebūti, yra karinė pramonė arba gynybos pramonė. Ir Europos pramonė, pradedant nuo „Volkswagen“, kuris uždarinėja gamyklas ir perdarinėja (…) tam tikroms gynybinėms transporto rūšims, taip ir mes Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje turime žiūrėti, ruoštis ir būti pasiruošę“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Janulevičius.
„(Gynybos pramonė – ELTA) yra vienintelė sritis, kurioje mes galime plėstis ir nebijoti konkurencijos iš Kinijos. Nes visos kitos bendradarbiaujant ir judant į kažkokį taikos susitarimą – matyt, vartai bus atidaryti dar labiau“, – tikino V. Janulevičius.
Dėl to, pasak jo, didžiosios Europos šalys privalo į gynybą investuoti pakankamai vidinių resursų, kad nebūtų priklausomos nuo trečiųjų šalių.
„Baltijos šalys, būdamos priekyje, privalo turėti savo dalį gikluotės, tokiu būdu išlaikydamos pramonę“, – sakė V. Janulevičius.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
