Seimo bei Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Bartkevičius pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame teigia, kad maksimalus 3 procentų tarifas gali būti taikomas išimtinai apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, tačiau nustatyta, jog savivaldybės didesnį nei 1 procento NT mokesčio tarifą taikė ne tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, bet ir kitiems nekilnojamojo turto objektams.
„38 savivaldybės padidintą tarifą nustatė tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu 8 savivaldybės (Vilniaus m., Ignalinos r., Mažeikių r., Šilalės r., Tauragės r., Utenos r., Pagėgių , ir Palangos m.) didesnį nei 1 procento tarifą nustatė ne tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, bet ir tvarkingam bei prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tokiu būdu savivaldybių tarybos piktnaudžiavo joms suteikta teise bei nesilaikė įstatymo leidėjo ketinimų“, – rašoma rašte.
Pasak politiko, pagrindinis įstatymo tikslas buvo suteikti savivaldybėms finansinius instrumentus, galinčius paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti, kad nebūtų darkomas miesto vaizdas ar keliama nelaimingų atsitikimų grėsmė.
K. Bartkevičius įsitikinęs, kad savivaldybės tikrai piktnaudžiauja įstatymu ir pasinaudojo spraga įstatyme, kokiems statiniams ir teritorijoms iš tikro galima taikyti padidintą mokestį.
„Būtina apibrėžti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, kuri dėl skubėjimo greičiau priimti Įstatymo pakeitimo projektą iki šiol nėra tinkamai apibrėžta“, – rašė jis.
O portalui tv3.lt komentavo, kad būna taip, jog savivaldybės pradeda iš įmonėms grasinti didesniais mokesčiais, jei šios nefinansuos vienos ar kitos šventės, neskirs pinigų kokiam savivaldybės projektui.
„Apie supratimą nesupratimą kalbos būti negali. Yra juk kažkokia įmonė, didžiulė ir dirbanti, o šiuos pastatus apmokestino kaip apleistus. Tarybos nariai žino, kad tai teisėta, o teismai išaiškino, kad tai yra įstatymo spraga.
Pavyzdžiui, Palangos atveju, jei esame kurortinė zona galime apmokestinti. Kokie užsienio investuotojai norės atvykti“, – klausia politikas.
Teigia, kad pats politikas ne taip supranta įstatymą
Viena iš savivaldybių, kurioje anot K. Bartkevičiaus yra pažeidimų – Pagėgių. Jos meras ir K. Bartkevičiaus bendrapartietis Virginijus Komskis teigia pirmą kartą girdintis, jog kažką pažeidžia.
„Niekada jokių pretenzijų negavome. Daugiausia šiame krašte verslininkų, kurie pastatę vėjo jėgaines. Pas mus 1 proc. pritaikytas daugiausia tiems, kurie ne viską priduoda, tik jėgainės pamatus. Vis dėlto tai mūsų aplinka, mūsų žmonės nukenčia nuo jėgainių ir norime tiems žmonėms kelius iš tų pinigų patvarkyti. Bet jei Seimas nuspręs ,kad gal apriboti, jog savivalda neuždirbtų, nežinau kuo tai kvepia“, – sakė meras.
Pasak jo, partijoje apie šį įstatymą kalbėta nebuvo, o įstatymo pataisomis bandoma kištis į savivaldų reikalus.
„Keista (kad K. Bartkevičius pateikė pataisas – tv3.lt). Specialistas jis? Savivaldybė turi tokią galią ir gali priimti sprendimus. Nebent kažkas verslininkus pradėjo atstovauti ar spaudimą daryti, gal taip yra“, – svarstė V. Komskis.
Politiko K. Bartkevičiaus aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybė priešingai įstatymų leidėjo tikslams ne tik 2014, 2015, bet ir 2016 metams nustatė padidintus 2 ir 3 procentų NT mokesčio tarifus techniškai tvarkingam komercinės ir gamybinės, pramoninės veiklos ir kitam inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui.
„Tokios praktikos neteisėtumą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. (...) pripažino, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 metams neteisėtai nustatė padidintus 2 ir 3 procentų NTM tarifus subjektams, priklausantiems didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai“, – rašė jis.
Tačiau Palangos miesto Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė nors ir nepaneigia, kad didesnis tarifas taikomas ne vien apleistam NT, patikina, jog įstatymo nuostatomis buvo naudotasi nepažeidžiant įstatymų. Mat ji pažymi, kad savivaldybių tarybos gali nustatyti skirtingus mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į įstatymu nustatytus vieną ar keletą kriterijų: turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, turto technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojo kategorijas (dydį ar teisinę padėtį), turto buvimo vietą.
„Manome, kad Palangos miesto savivaldybės taryba nepažeidė nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, kadangi įstatyme nėra nurodyta, kad didesnį mokesčio tarifą galima nustatyti tik nenaudojamam, apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Pažymime, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio mėn. sprendimu pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl NTM tarifų nustatymo 2014 m. neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.
Be to, kitos savivaldybės yra nustačiusios didesnius šio mokesčio tarifus atskirų mokesčio mokėtojų grupėms, tarp jų ir didiesiems mokesčio mokėtojams, tačiau kadangi jų sprendimai nebuvo skundžiami, tai ir liko neprieštaraujantys mokesčio įstatymui“, – komentuoja R. Garadauskienė.
Palangos miesto savivaldybės taryba 2014–2016 metams nustatė skirtingus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, išskiriant didesnius tarifus pagal turto naudojimo kriterijų – nenaudojamam, apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui – 3 proc. bei pagal mokesčio mokėtojo kategorijas (dydį) – stambiesiems mokesčio mokėtojams: 2 proc. – komercinės paskirties turtui ir 3 proc. – gamybinės ir pramonės veiklos paskirties turtui.
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento Mokesčių skyriaus vedėja Klaudija Leonė įsitikinusi, kad K. Bartkevičius tokia informacija klaidina ne tik kitus Seimo narius, bet ir visus gyventojus.
Pasak jos, Seimo narys pats sau prieštaraudamas teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nustatė didesnį negu 1 proc. NTM tarifą tvarkingam bei prižiūrimam nekilnojamajam turtui. „2015 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė 0,7% (lengvatinis), 1% (visam kitam turtui) ir 3% (padidintas neprižiūrimam) NTM tarifus Vilniaus miesto teritorijoje (beje, tokio pat dydžio tarifai buvo nustatyti ir Kauno m.). Jeigu Gerb. Seimo narys mano, kad nustatytas 3 proc. tarifas nekilnojamajam turtui, kurio statyba neužbaigta ir yra naudojamas, yra neteisingas, tuomet galima teigti, kad Seimo narys norėtų suvienodinti apmokestinimą statinių, dėl kurių yra atlikti visi privalomi veiksmai, ir statinių, kurie neturėtų būti naudojami (t.y. neužbaigti teisės aktų nustatyta tvarka ir galimai kelia pavojų žmogaus gyvybei)“, – komentavo K. Leonė.
Ji prideda, kad K. Bartkevičius neturėtų klaidinti kolegų, kitų Seimo narių, bei Lietuvos gyventojų, abejodamas ir nepasitikėdamas savivalda ir taip išreikšdamas nepasitikėjimą savivaldybių Tarybų nariais, kuriuos išrinko Lietuvos gyventojai.
I. Valeškaitė: savivaldybės atgraso investuotojus
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė komentuoja, kad toks savivaldybių elgesys blogas ir demotyvuoja bei iškraipo padidinto tarifo prasmę, jei naudoja paprastam NT apmokestinti.
„Man atrodo, problema ta, kad didžiosios savivaldybės ir kurortinės, kur daug NT, daug investicijų naudoja padidintą tarifą. Toks piktnaudžiavimas atgrasančiai veikia, atrodo negražiai ir visuomenės akyse. Įstatyme yra aiškiai parašyta, kad mokestis taikomas netvarkomam, neprižiūrimam, nenaudojamam NT. Dauguma savivaldybių siekia statyti ir plėtoti vėjo, žaliąją energetiką. Tai apmokestinti jas per kitą pusę vien dėl to, kad staiga savivaldybė taip nusprendė, yra neteisinga“, – teigia ji.
Pašnekovės manymu, savivaldybės turi tam tikrą teisę nustatyti mokesčių tarifus ar rinkti tam tikras rinkliavas, bet visa tai turi būti daroma įstatymų ribose.
„Savivaldybės neturėtų elgtis tuo principu, kad darysime viską kas nėra uždrausta, jos tiesiog turėtų skaityti tai kas parašyta įstatyme ir elgtis tinkamai. Čia jau ir kontrolės klausimas. Turėtų griežčiau būti žiūrima, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų mokesčių rinkimu. Lietuvoje jie ir taip dideli. O pačios jos turėtų pagalvoti kaip į tai atsižvelgia verslas, investuotojai, gyventojai. Garbės tikrai toks elgesys nedaro“, – tikina ji.
