Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūtį gyventojų indėliai sumažėjo 119,4 mln. eurų, arba 0,4 proc., o paskolų likutis padidėjo 243,3 mln. eurų, arba 1,2 proc.
Per metus gyventojų indėliai augo 15,7 proc., o vartojimo paskolų likutis – 24,7 proc.
Sąskaitose – ir kasdienėms išlaidoms skirti pinigai
LB duomenimis, rugpjūčio pabaigoje gyventojai kredito įstaigose laikė 30,6 mlrd. eurų.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad didžioji gyventojų indėlių dalis laikoma lengvai pasiekiamose sąskaitose, todėl bendra suma neparodo vien taupymui atidėtų pinigų.
„Terminuotuose indėliuose laikomos lėšos sudaro tik grubiai apie ketvirtadalį šios sumos, likusi – tiesiog atsiskaitomosiose sąskaitose laikomos gyventojų lėšos.
Taigi, apie gyventojų taupymo elgseną bendra indėlių sumos dinamika pasako nedaug, o kasmėnesinius svyravimus lemia tiek sezoniniai gyventojų elgsenos pokyčiai, tiek pajamų ir išlaidų svyravimai, o šiemet – ir atvertas galimybių langas iš II pensijų pakopos fondų atsiimti sukauptas lėšas“, – sako ji.
Vienadieniai indėliai – sąskaitose laikomos lengvai pasiekiamos lėšos – rugpjūčio pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Jų suma per mėnesį sumažėjo 147,6 mln. eurų. Sutarto termino indėliai padidėjo 24 mln. eurų ir sudarė 8 mlrd. eurų.
Naujų sutarto termino indėlių vidutinė palūkanų norma per mėnesį pakilo nuo 2,22 iki 2,57 proc.
Dalis pensijų pinigų lieka sąskaitose
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas metinį indėlių augimą vadina išskirtinai sparčiu.
„Metinis namų ūkių indėlių augimas šiemet paspartėjo labiausiai dėl išmokėtų lėšų pasitraukusiems iš II pakopos pensijų fondų, nes vis dar nemažai pinigų yra tiesiog palikta einamosiose sąskaitose ar kaupiamuosiuose ar terminuotuose indėliuose. Priminsiu, kad rugpjūčio pabaigos duomenys įtraukia išmokėjimus pasitraukusiems I ir II ketvirtį“, – aiškina T. Povilauskas.
I. Genytė-Pikčienė taip pat sieja metinį indėlių augimą su didesnėmis gyventojų pajamomis ir pensijų reforma.
Anot jos, po pirmojo metų ketvirčio į indėlius pateko apie 2 mlrd. eurų iš II pakopos fondų atsiimtų lėšų, o vėliau jų atsiimta gerokai mažiau.
T. Povilauskas pabrėžia, kad rugpjūčio mėnesio sumažėjimą reikėtų vertinti lyginant su ankstesnių metų rugpjūčiais.
Šiemet rugpjūtį indėliai sumažėjo daugiau nei ankstesniais metais, todėl ekonomistas mano, kad gyventojai santykinai daugiau išleido iš II pakopos atsiimtų pinigų.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad suteiktų paskolų pinigai patenka į sąskaitas, o valdžios skolinimasis užsienyje ir pinigų leidimas vidaus rinkoje taip pat didina lėšų kiekį gyventojų sąskaitose.
Pasak ekonomisto, brangstanti importuojama energetika ir didėjanti infliacija gali pristabdyti tolesnį indėlių augimą.
Anot ekonomistės I. Genytės-Pikčienės, gyventojams svarbu turėti lengvai pasiekiamą pinigų atsargą nenumatytiems atvejams, o laisvas lėšas apgalvotai investuoti, paskirstant riziką.
„Vis dėlto, iš pensijų fondų atsiimta nemaža dalis lėšų nėra naudojama ar investuojama, o tiesiog guli neįdarbinta atsiskaitomosiose sąskaitose. Tai nėra racionalu tokios aukštos infliacijos akivaizdoje, šios lėšos tiesiog nuvertėja“, – akcentavo ji.
Vartojimo paskolos auga sparčiausiai
LB duomenimis, rugpjūtį gyventojų paskolų likutis pasiekė 20,1 mlrd. eurų, o per metus išaugo 14,2 proc.
Didžiausią mėnesio paskolų prieaugio dalį sudarė būsto paskolos: jų likutis padidėjo 196 mln. eurų, arba 1,2 proc., iki 16,5 mlrd. eurų.
Vartojimo paskolų likutis išaugo 56,7 mln. eurų, arba 2,6 proc., iki 2,2 mlrd. eurų. Paskolų kitiems tikslams likutis sumažėjo 9,4 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 1,4 mlrd. eurų.
Per metus būsto paskolos augo 14,1 proc., vartojimo – 24,7 proc., o kitų tikslų paskolos – 2,1 proc.
LB statistika taip pat rodo, kad naujų vartojimo paskolų vidutinė palūkanų norma rugpjūtį pakilo nuo 8,36 iki 8,49 proc. Visų naujų paskolų gyventojams vidutinė palūkanų norma buvo 6,05 proc., būsto paskolų – 4,16 proc.
I. Genytė-Pikčienė sako, kad vartojimo paskolų augimą anksčiau skatino žemos palūkanos ir aktyvi būsto rinka – prie būsto paskolos žmonės imdavo papildomai skolintis remontui, įrengimui ar baldams.
Rugpjūtį, jos vertinimu, vartojimo paskolos per metus augo jau kiek lėčiau.
T. Povilauskas primena, kad LB statistika apima komercinius bankus, bankų filialus ir kredito unijas, bet ne kitus, brangiau skolinančius kredito davėjus.
„Ir ką matome, kad tokį spartų metinį augimą lemia realiai vieno banko – „Revolut“ banko – išduodamų vartojimo paskolų pokyčiai, nes kituose bankuose tas augimas yra vienaženklis, arba nedaug viršijantis 10 proc.“ – sako ekonomistas.
Palūkanų augimas gali pristabdyti skolinimąsi
T. Povilauskas taip pat pastebi, kad augant infliacijai gyventojai gali skolintis norėdami išlaikyti įprastą vartojimą.
I. Genytė-Pikčienė savo ruožtu mano, kad aukštesnės infliacijos rizika ir palūkanų normų didėjimas gali mažinti tiek būsto, tiek vartojimo paskolų paklausą.
Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas šiemet didino birželį ir rugsėjį. Pastarąjį mėnesį ECB nurodė, kad infliacijos riziką didina konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
„Besitęsiantis JAV-Irano karas ir energetikos krizė didina aukštos infliacijos rizikas, tad tikėtina, kad palūkanų normų didėjimo atkarpa dar nesibaigė. Tai toliau šaldys tiek būsto, tiek vartojimo kreditų paklausą“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.
