Infliacijai įsisiūbavus ir stingant lėšų suplanuotiems aplinkosaugos projektams valdininkai pradėjo pirštais rodyti vieni į kitus, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Ministerijos tvirtina, kad papildomų lėšų paieška yra savivaldybių ir projektus įgyvendinančių įmonių reikalas, savivaldybės įsitikinusios, kad tai visos valstybės pareiga.
Vidutiniškai projektams lėšų reikia 25 proc. daugiau nei planuota. Iš viso, anot savivaldybėms vandentvarkos projektus rašančios ir administruojančios bendrovės SIKC direktoriaus Gintaro Bleizgio, trūksta beveik 0,5 mlrd. Lt.
„Savivaldybės nepajėgios išspręsti šios problemos. Jei rajone iki 100 tūkst. gyventojų, jo biudžetas yra 30-40 mln. Lt, ir manyti, kad savivaldybė per kelerius metus projektams sugebės skirti 20-30 mln. Lt – utopija“, – sako G. Bleizgys.
Tuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Kastytis Tuminas aiškina, kad nėra ko politikuoti ir savivaldybėms pataria imti kreditus
„Pagal įstatymą rūpintis plėtra – savivaldybių prievolė. Valstybė tik padeda“, – teigia K. Tuminas.
Jis taip pat tikina, jog ES tarnybos esą linkusios geranoriškai spręsti kilusius sunkumus,l visi numatyti aplinkosaugos projektai bus įvykdyti, o su Briuseliu deramasi „tik dėl kelių dešimčių projektų“.
G. Bleizgys svarsto, kad iki šiol suvėluota dėl specialistų savivaldybėse, ministerijoje trūkumo, verslininkų kaltės.
