Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

97

Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė. Paskelbta, kad planuojama įvesti kvotas.

Toks sprendimas susilaukė palaikymo tiek iš darbuotojų atstovų, tiek iš darbdavių. Tiesa, pastarųjų teigimu, panikuoti dar nereikėtų ir kvotos turėtų būti „protingos“.

(97 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Produktų kainos Paryžiaus maisto prekių parduotuvėje

Atvykusiems – didesnis atlyginimas nei lietuviams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad nors dar imigracijos mastas ir nėra didelis, baimė dėl dempinguojamų lietuvių atlyginimų jau tvyro. Dėl to, pasak jos, ir reikalingas mechanizmas, kontroliuojantis pigios darbo jėgos įvežimą į Lietuvą.

I. Ruginienė siūlo, kad atvykusiems darbuotojams būtų mokamas didesnis atlyginimas negu vietiniams, lietuviams.

„Tada nebūtų jokios baimės dėl dempingavimo. Dabar statistika rodo taip, kad dažniausiai atvažiuojantys darbuotojai sutartyje turi minimalią algą ir ne daugiau. Tolimųjų reisui vairuotojai, dar papildomai dienpinigius gauna, kurie ir mažinami ir išeina taip, kad darbdaviai atsiveža pigią darbo jėgą. Vietoje to, kad kelti mūsų šalyje atlyginimus, vilioti mūsų piliečius, nes nedarbo lygis pakankamai didelis.

Darbdavių noras suprantamas, jie čia labai pyksta, kad kažkoks tai ribojimas atsiranda. Čia suprantama, kad kiekvienas skaičiuoja tuos pinigus ir jei gali rasti darbuotoją pigiai, kodėl ne“, – tv3.lt teigia I. Ruginienė.

Jos teigimu, mūsiškiai pastebėję tokią neteisybę tiesiog išvažiuoja į užsienį. O į darbo ginčų komisijas žygiuoja jau ne tik lietuviai, bet ir ukrainiečiai bei baltarusiai.

REKLAMA

„Atsivežamas ukrainietis ar baltarusis, jam pakišama sutartis lietuvių kalba, jis pasirašo tiesiog, kiti sutarimai tiesiog žodiniai, tai daug paprasčiau nei mūsų lietuvis, kuris gali sutartį perskaityti, žino savo teises ir už jas kovoja.

Kol kas kiek matom iš statistikos, daugiausia atvažiuojančiųjų dirba transporto ir statybų sektoriuje. Trečioje vietoje jau įsivažiuoja paslaugų sektorius. Anksčiau prieš kokį pusmetį to nebuvo, bet dabar vasara, gal sezonas, tai įsibėgėja ir paslaugų sektorius. Bet reikia pripažinti, kad ir darbo ginčų komisijoje tai trys pagrindiniai sektoriai, kuriuos vyksta ginčai. Ne tik lietuviai skundžiasi. Jau ir ukrainiečiai, baltarusiai kreipiasi dėl neišmokėtų atlyginimų“, – pasakoja darbuotojų atstovė.

Moteris prideda, kad nėra ginčijama, jog visiškai nebūtų įleidžiami darbuotojai iš trečiųjų šalių, tačiau turi būti įleidžiami tik tie, kurių tikrai reikia darbdaviams, o ne tik dėl pigumo.

Darbdavių atstovas: kvotos turi būti protingos

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas iš esmės pasisako už tai, kad Vyriausybė įvestų kvotas. Tiesa, pabrėžiama, kad jos turi būti protingos. Mat šiuo metu masinės problemos dar net nėra. 

„Palyginus, koks yra dirbančiųjų skaičius, čia gal nei vieno proc. nesudaro imigrantai. Nemanau, kad dėl to reikėtų labai panikuoti. Nėra masinės imigracijos dar. Profsąjungoms reikia kažkokią temą paimti, kad jie kažką daro. Bet nei pabėgėlių čia daug Lietuvoje, nei tų pačiu ukrainiečių, nes Lenkijos rinka jiems daug patrauklesnė – ten sąlygos geresnės, didesni atlyginimai“, – mano D. Arlauskas.

Kalbėdamas apie kvotų sistemą jis pabrėžia, kad nereikia kažko dirbtinai daryti, jog nebūtų neigiamos pasekmės. Jis nurodo, kad verslui iš vienos pusės imigracija yra naudinga, tačiau iš kitos pusės gali ir pakenkti.

„Viena vertus, būdami vieningos ekonomikos erdvėje ir įvertinus, kad mūsų žmonės išvažiuoja į kitas šalis, kur dideli atlyginimai, tai atsvėrimas kita darbo jėga. Tai verslui kaip ir atrodytų patrauklu, bet mes žinome, kad juk jie nepasilieka. Kaip ir mūsų emigrantai, ten nuvažiavę pinigus siunčia į Lietuvą pusantro milijardo. Tai mūsų ekonomikai gerai. O tie pigūs darbuotojai, kurie atvažiuoja į Lietuvą, negana to, kad mokesčius moka ten tai ir gaunamus pinigus siunčia į savas šalis. Tai naudinga siauriai verslo bendruomenei, statybininkams ir panašiai. 

REKLAMA

Bet kalbant apie ekonomiką, smulkus verslas labai priklauso nuo verslo, kuris kuria didelę vertę, moka didelius atlyginimus. Dėl to Vyriausybės žingsnis suprantamas, svarbu, kad nebūtų nueinama į kraštutinumus. Nėra paprasta, bet reikia visumą to žiūrėti, kad iš tikrųjų pigi darbo jėga verslui jau nebenaudinga, nes negali išlaikyti darbuotojo ir dalyvauti ekonomikoje. Gerai uždirbantis darbuotojas daugiau gali palikti viešbučiuose, kirpyklose, restoranuose. Štai ir atsakymas, jei tų atvažiuojančių būtų labai daug tai jie net nedalyvauja ekonomikoje“, – teigia D. Arlauskas.

Jis sako suprantantis dempingo baimės, kadangi kuo didesnė darbuotojų pasiūla, tuo galima mažesnius atlyginimus mokėti. Tuo tarpu ir saviems lietuviams. Dėl to Lietuvos darbdavių konfederacija ir pritartų „protingų kvotų“ sistemai, kuomet lietuviams neatsirastų didesnės paskatos išvažiuoti. 

D. Arlauskas prideda, kad valdžia turėtų stengtis pritraukti studentus iš Malaizijos, Singapūro, Indijos ir sudarytų sąlygas jiems pasilikti. Taip pat būtų galima vadovautis Amerikos žaliosios kortos politika. Taip būtų užtikrinama kvalifikuota darbo jėgos pasiūla.

„Visgi tai susisiekiantys indai – pigi darbo jėga ir kvalifikuota, kuri kuria pridėtinę vertę. Jei tai susibalansuos, tai nematome, kad reiktų dramatizuoti situaciją“, – komentuoja D. Arlauskas. 

Mauricas: netapkime 21 amžiaus vergijos šalimi

Dažnai prabylama ir apie šalutinius laimėjimus didėjant imigracijai. Ne tik darbdaviai gauna darbo jėgos, tačiau ir šalies ekonomika sulaukia didesnio vartojimo, mokesčių sumokėjimo. Vis dėlto „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog atvykę turės tas pačias sąlygas. Tik tuomet jie įsilies ir duos naudą Lietuvos ekonomikai.

„Yra labai gerai, kad darbuotojas darbą galėtų keisti, nebūtų priklausomas nuo vieno darbdavio, jei atlyginimas mažesnis mokamas, kad turėtų teisę skųstis. Tada jis taptų kaip vietos darbuotojas. Tokie darbuotojai geri, ilgainiui padeda ekonomikai, ypač jei dar šeimas atsiveža. O reikėtų tuo pačiu žiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiavimo atvejų, nes tokios valstybėse kaip Prancūzija, Ispanija, Italija turi karčią emigracijos patirtį, kur žmonės iš trečiųjų šalių dirba šešėlyje, nedalyvauja aktyviai ekonomikoje, neprisideda prie biudžeto – nemoka mokesčių, iškraipo rinką ir tai vadinama 21 amžiaus vergija. Tokių dalykų Lietuvoje neturėtų būti ir reikėtų dėti dideles pastangas, kad nebūtų taip. Jei jau žmogų nusprendei įsileisti ir įdarbinti, tai ir sąlygas kaip vietiniui reikia užtikrinti“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

REKLAMA

Jis neabejoja, kad dalis darbdavių kvotoms priešinasi dėl to, kad nori pigesnės darbo jėgos. Ekonomistas ragina surasti balansą.

„Vienu vertus, darbo jėgos apskritai reikia Lietuvoje, nes kitaip kai kurios įmonės gali būti priverstos užsidaryti, nevykdyti plėtros arba vykdyti plėtrą kitose šalyse. Taip nukentėtų mūsų ekonomika. Kita vertus, turėtų būti užtikrintos darbuotojų teisės, nes jei jos nebus ginamos, bus pigios darbo jėgos dempingas, pasekmės bus neigiamos: emigracija vietos gyventojų dar labiau gali išaugti, o periodui atvykę emigrantai negali pakeisti tų išvykusiųjų vietos gyventojų. Visgi kaip taisyklė, atvykę daug taupo, mažai išleidžia ir tai yra smūgis vidaus vartojimui, vidaus ekonomikai“, – sako ekonomistas.

Jis pabrėžia, kad atvykęs darbuotojas tik tada neš šaliai naudą, kai jausis tarsi savo šalyje.


Rašyti komentarą...
Žvelk giliau
2018-05-22 07:07:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
NUOMONĖ: Lietuvos ,,verslinykai" dėl pinigų gali tėvą, motiną ir Tėvynę Lietuvą parduoti... Ką jau čia kalbėti apie paprastą dirbantį lietuvį. Tai ko tylime , kaip veršiai į skerdyklą vedami? Neprotestuojame ir net nesubliauname... Veršių tauta esame....
Atsakyti
-1

A
As
2018-05-22 11:17:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvis nepražus, pamažu išvyks visi, situacijai blogėjant niekas nebenorės čia begrįžti, pasiliks seimas su ukrainiečiais, baltarusiais, indais...a, dar keliais pensininkais, didžiausias biznis tuo laiku bus gaminti karstus likusiems ir kasti duobes.
Atsakyti
-1

N
Neringa
2018-05-22 09:08:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam jus mus zlugdot
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (21)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų