Karolis Birgilas
Trečią Velykų dieną žemaičiai valgydavo geriausią mėsą, šventė vadinosi Gegio stalas. Prieš pusmetį Užupyje pradėjo veikti tokio pat pavadinimo krautuvėlė, kurios šeimininkas stengiasi gyventi taip, tarsi kasdien švęstų šią šventę.
Vegetarizmo ir veganizmo idėjos bent jau sostinėje įgavo mados atspalvį. Atsirado daugiau sveiko maisto parduotuvėlių ir restoranų. Tiesa, neliko nuskriausti ir mėsavalgiai – jie gali džiaugtis vietomis, kur mėsai skiriamas ypatingas dėmesys. Tačiau norint pasigaminti pačiam, tenka užsukti į prekybos centrą ar ūkininkų turgelį.
Tradicijos dar nėra
Tokią problemą pastebėjo ir mėsos parduotuvės „Gegio stalui“ vadovas Valentinas Lukoševičius su pussesere Jūrate.
„Vilniuje tokių mėsos parduotuvių trūko. Yra keletas, bet nedaug. Ir tos pačios dažniausiai priklauso kokiam didesniam tinklui. Nusprendėme, kad tai būtų įdomu patiems, nes valgome mėsą. Iš pradžių ketinome rengti viešojo maitinimo įstaigą, bet plėtoti su maistu susijusį verslą gana sudėtinga“, – pasakoja kelerius metus restorane Airijoje dirbęs V. Lukoševičius.
Pradžia nesunki
Pasak Valentino, mėsos parduotuvę atidaryti yra daug paprasčiau nei mėsinę, nes pastarajai reikia specialių leidimų ir didesnių patalpų. „Parduotuvę atdaryti nėra labai sunku. Žinoma, mėsa yra produktas, kuris privalo būti šviežias. Mūsų mėsa galioja savaitę, bet dažniausiai stengiamės parduoti per 2–3 dienas arba kaip nors kitaip realizuoti“, – atskleidžia vadovas.
Paklaustas, kodėl parduotuvę atidarė Užupyje, V. Lukoševičius sako, kad Užupis pasirinko juos, o ne jie Užupį. „Važiavome pro šalį, akys pačios užkliuvo už šio pastato. Pagrindinis kriterijus buvo, kad patalpos būtų centre arba senamiestyje“, – sprendimą įsikurti Užupyje paaiškina pašnekovas. Viena iš alternatyvų buvo parduotuvėlė prekybos centre, tačiau, pasak Valentino, nuoma ten yra labai didelė.
Skatina išlipti iš komforto zonos
Visai netoli parduotuvės „Gegio stalui“ veikia panaši žuvies krautuvėlė ir kepykla. V. Lukoševičius sako, kad žmonės pas juos dažnai ateina jau apsilankę kitose parduotuvėse. „Nemažai klientų ateina netoliese jau nusipirkę žuvies ar ko nors kito. Labai norėčiau, kad kuo daugiau žmonių įprastų taip apsipirkti“, – viliasi vadovas.
Tiesa, yra klientų, kurie ateina nešini kokiu nors receptu, jie ieško tam tikros mėsos. Tuo, anot V. Lukoševičiaus, šie pirkėjai ir skiriasi nuo prancūzų, mat pastarieji gamina iš to, ką randa parduotuvėje, ir nebijo improvizuoti. „Patys bandome šviesti ir mokyti, kad nebūtina pirkti brangią mėsą. Siūlome gamintis ėriuko inkstus, sėklides, sriubą virti iš jaučio uodegos. Norime, kad klientai išeitų iš komforto zonos, nes Lietuvoje ateinama į parduotuvę konkrečiai žinant, ko norima. Dėl to patogu eiti į prekybos centrą, nes ten yra beprotiška pasiūla“, – sako vadovas.
Šviežumas ir pasiūla
Nerasti tam tikrų produktų krautuvėlėje yra įprasta, nes jie čia vežami skirtingi ir mažais kiekiais. Taip, pasak V. Lukoševičiaus, galima mėsą parduoti, kol ji yra šviežia. Ekologiškai Lietuvos ūkiuose užauginta jautiena ir vištiena atkeliauja antradieniais, o ėriena ir kalakutiena – penktadieniais. Dėl šios priežasties didžiausias pirkėjų srautas parduotuvėje „Gegio stalui“ būna savaitės pradžioje ir pabaigoje.
Taip pat susiduriama su problema, kad stambūs ūkininkai mėsą arba eksportuoja, arba tiekia ją tik po kelis šimtus kilogramų. Smulkesni ūkininkai negali suteikti nuolatinės pasiūlos, tačiau tai dabar kompensuojama triušiena, veršiena ir ravioliais.
Užupis kadaise buvo vienas pavojingiausių Vilniaus mikrorajonų. Čia apsigyvenę menininkai išgelbėjo šios vietos grožį. Reikia tikėtis, kad Užupio krautuvėlė „Gegio stalui“ išgelbės ne vieną virtuvę nuo monotonijos ir karbonadų.
