Pasak investicinio banko vyriausiosios ekonomistės Rūtos Medaiskytės, žemos palūkanų normos Lietuvoje išliks ilgai, o tai naudinga Lietuvos gyventojams, kurie dauguma turi paėmę paskolas eurais.
„Dabar skolinimasis yra pigus, tačiau gyventojai nėra linkę skolintis po krizės. Vis dėlto daugiausia klesti vartojamieji kreditai, nors, manau, kad šiemet ta tendencija turėtų mažėti, nes nėra erdvės besaikiam vartojimui“, - sako ekonomistė.
Indėlius keis investicijos
R. Medaiskytė sako, kad šiandien indėlių bankuose laikoma rekordiškai daug, nepaisant žemų palūkanų normų. Gyventojai santaupų vis dar daugiausia turi grynaisiais pinigais ir indėliais. Skaičiuojama, kad šalies namų ūkių finansinis turtas nuo 2008 metų pabaigos padidėjo maždaug trečdaliu. Labiausiai augo pensijų fondų ir investicinių fondų suma – dvigubai.
„Taigi pastebime ir tai, kad nepaisant rekordinio indėlių dydžio, Lietuvos gyventojai nebe tokie konservatyvūs rinkdamiesi finansinę priemonę: išaugo pensijų ar investicinių fondų dalys namų ūkių finansinio turto schemoje“, - sako ji.
Ekonomistė sako, jog tokia tendencija yra džiuginanti, nes šiuo metu laikyti tik indėlius banke nėra naudinga.
„Indėlis paprastas ir suprantamas finansinis produktas, aiški jo grąža ir veikimo principas. Tačiau mažos palūkanos skatina ieškoti alternatyvių investavimo galimybių, tad gyventojams tiktų investicijos į nekilnojamąjį turtą, investiciniai fondai, akcijos ir pan. Šie metai turėtų tapti akcijų rinkos metai“, - sako R. Medaiskytė.
Lietuva – tarp lyderių
R. Medaiskytė sako, kad Lietuva bus viena bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo lyderių Europos Sąjungoje. „Finasta“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimas sudarys 3 proc. Toks pats augimas prognozuojamas ir praėjusiais metais. Tuo tarpu Latvijos augimas turėtų sumažėti nuo 5 proc. buvusių 2012-aisiais iki 3,5 proc. šiemet. Vienintelės Estijos BVP turėtų būti didesnis nei praėjusiais metais ir sudaryti 3 proc. (2012 metais prognozuojama 2,8 proc.)
„Vis dėlto Lietuvai dar teks padirbėti bent keletą metų, kad šalis grįžtų iki prieš krizės buvusį lygį: 2013-2014 m. šalies ūkis augs 3-4 proc. ir turėtų pasiekti tokį lygį, tuo tarpu Latvija turėtų tokį lygį pasiekti tik 2015-aisiais, - sako ji. – Tokio augimo Lietuvoje pakaks drąsesniam vartojimui, tačiau ne investicijoms.“
Ekonomistės nuomone Lietuvos ekonomika šiuo metu dar nėra sveika. Anot jos, to rodiklis – žemas įmonių investicijų lygis, kuris tampa ekonomikos stabdžiu.
Anot R. Medaiskytės, trys prekių grupės lemia daugiau nei pusę Lietuvos infliacijos: energetiniai ištekliai, maisto produktai ir degalai.
„O jų kainoms įtaką daro rinkos. Taigi ekonomiškai pagrįsta infliacija 2011-2012 metais galėjo būti ir mažesnė“, - konstatuoja ji.
Įsibėgėja lėtai
Pasaulinei rinkai „Finasta“ neprognozuoja itin gerų laikų: anot R. Medaiskytės, šešios šalys Europoje (Graikija, Kipras, Slovėnija, Ispanija, Portugalija ir Italija) šiemet patirs recesiją. Anot ekonomistės, taip atsitiks todėl, kad didžioji dalis šalių turi skolų ir joms reikia taupyti.
„Nebus nieko ypatingo, Vakarų ekonomikos vargiai įsibėgėja ir tebėra slegiamos 2008 metų krizės lemiamų reiškinių, - sako ji. – Todėl atsiranda nauji standartai pasaulio ekonomikoje: augimas daug kur lėtės, pavyzdžiui, euro zonoje, kuri grims į recesiją.“
Anot R. Medaiskytės, šalių augimas iš dalies susijęs su šalių turimomis skolomis: kuo mažiau jos skolingos, tuo greičiau augs jų ekonomika.
„Euro zona turi struktūrinių problemų ir tai temps Lietuvos ekonomiką žemyn, - konstatuoja ji. – Manau, kad ilgalaikiu laikotarpiu JAV doleris turėtų brangti lyginant su euru. JAV rodikliai kol kas labiau linkę džiuginti nei euro zonos, pačios šalies ekonomika sveikesnė ir augs greičiau nei euro zona. Tuo tarpu pastarosios skolų krizė lieka neišspręsta ir dar ilgai slėgs ekonomiką.“
R. Medaiskytė sako, kad iš Europos centrinio banko vis dar galima laukti karpymo bei Ispanijos obligacijų supirkimų.
„Taigi politika bus nukreipta obligacijų pajamingumams stabilizuoti“, - apibendrina ji.
Evelina POVILAITYTĖ
