Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Ekonomistai žeria argumentus, kad įsivesti eurą Lietuvai bus naudinga, tačiau visuomenėje vyrauja chaosas. Kai kurie savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti smulkieji verslininkai euro įvedimą sieja su apokalipse.
Labiausiai baiminamasi, kad įvedus eurą išaugs prekių ir paslaugų kainos. Latvijos patirtis parodė, kad didžiausia rizika šioje šalyje kilo smulkiajam verslui – regionuose neadekvačiai sukilo prekių ir kai kurių paslaugų kainos. Žinoma, tai nebuvo masinis reiškinys.
Latvijos ekonomikos ministerijos duomenimis, vykdant kainų stebėseną nustatyta, kad šalyje įvedus eurą 90 proc. kainų nepakito, 4,5 proc. pakilo, o 4,9 proc. net sumažėjo. Taigi bendrame naujosios valiutos kontekste kainos pasikeitė nežymiai. Vis dėlto baimės akys plačios. Viešojoje erdvėje nuogąstaujama, kad įvedus eurą Lietuvoje kils kainos, žmonės pradės daugiau taupyti ir mažiau pirks. Kokiomis nuotaikomis gyvena mūsų šalies smulkusis verslas?
Smulkieji verslininkai, o ne didieji prekybininkai laikomi didesnės rizikos grupe vien dėl to, kad prekybos tinklai turi galingas informacines sistemas, leidžiančias apskaityti kelias kainas. Smulkieji tokių galimybių neturi, kainas konvertuoja kone rankiniu būdu, todėl ne tik pakyla administracinė našta, bet ir didėja konvertavimo paklaidos tikimybė.
Anksčiau eurą įvedusių šalių patirtis parodė, kad neigiama euro įvedimo įtaka labiausiai pasireiškė restoranų ir kavinių, kirpyklų ir grožio salonų, drabužių valymo, garso ir vaizdo įrangos bei kompiuterių remonto, transporto paslaugų, laisvalaikio ir sporto įstaigų kainoraščiuose. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti smulkieji verslininkai beveik vienbalsiai teigė net neabejojantys, kad kainos kils. O tai lems ir menkesnį klientų ratą.
Regionai merdi
„Kaip galime ruoštis euro įvedimui, jeigu neturime klientų?“ – retoriškai klausė Šiauliuose veikiančio grožio centro „Prie Saulės“ savininkė Ayda Stankienė. Pasak jos, smulkusis verslas regione ir taip merdi, nes nėra klientų, tad ir kainų nėra kaip kelti. „Žmonės bijo, kad įvedus eurą kils kainos, – leidiniui tvirtino prieskoniais sostinės Halės turguje prekiaujanti Vida Galiauskienė. – Mes beveik neišsilaikome, o įvedus eurą iš viso žlugsime.“
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė. Pasak jos, smulkusis verslas dabar išgyvena sunkius laikus. Kainas kels
Kai kurie smulkieji verslininkai įsitikinę, kad prekių ir paslaugų kainos kils. Kompiuterių taisyklos „TechCentras”, veikiančios Kaune, vadovas Mantas Rukuiža saaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė nė neabejojantis, kad kainos, įvedus eurą, kils.
„Konvertuodami kainas verslininkai jas apvalins savo naudai, – įsitikinęs M. Rukuiža. – Tad jos 1–2 proc. tikrai didės.“ Tačiau verslininkas optimizmo nepraranda ir mano, kad padidintas kainas kompensuos minimalios algos kilimas.
„Kainos kils konvertuojant, nes bus apvalinama sau naudingesne linkme, – kalbėjo rankinėmis sostinės Halės turguje prekiaujantis Jurijus Vardevičius. – Dėl išaugusių kainų klientai mažiau pirks.“ „Kainos kilo Latvijoje, tai ir pas mus kils“, – leidiniui teigė patalyne turguje prekiaujanti Sandra Masel. Ūkio ministerijos teikiamose rekomendacijose taip pat pateikiama informacija apie kainų vertimą iš litų į eurus bei apvalinimą. Perskaičiuojant nustatytas euro ir lito kursas negali būti apvalinamas ar trumpinamas. Jį sudarys šeši skaičiai – 3,45280.
„Ekonomika.lt“ primena, kad Lietuvoje numatomos sankcijos verslininkams, kurie, pasikeitus valiutai, pakels prekių ar paslaugų kainas. Nesąžiningi verslo atstovai bus baudžiami baudomis iki 20 tūkst. litų. Tačiau kalbinti smulkieji verslininkai abejoja ir šių sankcijų veiksmingumu. „Čia privatus verslas, aš bet kada galiu dvigubai pradėti imti iš klientų“, – įsitikinęs M. Rukuiža. „Netikiu, kad ministerija visus ir sužiūrės“, – abejojo Šiaulių verslininkė A. Stankienė.
Kainų savaime nekels
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Z. Sorokienė atkreipė dėmesį, jog smulkieji verslininkai nekels kainų vien tik dėl to, kad bus įvestas euras.
„Kainas pakels išlaidos, susijusios su euro įvedimu, – kalbėjo Z. Sorokienė. – Reikės ir kasas, skaitytuvus perprogramuoti, o dar dvigubi kainų rašymai...“ Taigi padidėjusi administracinė našta bus taip pat viena iš kainų augimo priežasčių.
Priešinama visuomenė
Asociacijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakomybė dėl kainų pokyčių pereinamuoju laikotarpiu neturi nukristi ir nuo klientų pečių.
„Klientas pats turi stebėti kainų pokyčius ir tikrinti, ar teisingai jos konvertuotos, – teigė Z. Sorokienė ir pridūrė, kad vien jau politikų pasisakymais, jog bus pažaboti sukčiauti linkę smulkieji verslininkai, yra priešinama visuomenė. – Kaip tik reikėtų stengtis žmones nuraminti, padrąsinti, sakyti, kad susitvarkė visos šalys, vadinasi, susitvarkysime ir mes.“
Nori trumpinti laikotarpį
Jau priimtame įstatyme numatoma, kad asmenys, parduodantys prekes ar paslaugas, turi pradėti nurodyti prekių ir paslaugų kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, kai nustatoma kurso perskaičiavimo diena, ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, asmenims, pažeidusiems šią įstatymo nuostatą, t. y. nustatytu periodu nenurodantiems kainų litais ir eurais, netinkamai perskaičiavusiems ar netinkamai suapvalinusiems kainas,bus taikomos sankcijos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų.
„Pusės metų laikotarpis yra per ilgas, nes rašyti kainas žmogui yra administracinė našta“, – įsitikinusi Z. Soreikienė. Pasak jos, asociacija sieks, kad bent turgaviečių prekeiviams šis laikotarpis būtų sutrumpintas. Euro įvedimas
Jeigu bus įvestas euras, 2015 metų sausio 1–15 dienomis Lietuvoje numatomas dviejų valiutų bendros apyvartos laikotarpis
Latvijoje buvo užfiksuoti tokie pagrindiniai pažeidimai: 79 proc. neteisingai pritaikytas perskaičiavimo kursas, 18 proc. nepaskelbtos dvigubos kainos ir 8 proc. nenurodyta jokia kaina
Estija prie euro zonos prisijungė 2011 metais
Nuo 2015-ųjų tik Lietuva gali prisijungti prie euro zonos šalių. Lenkijai, Bulgarijai, Rumunijai, norint prisijungti prie euro zonos, prieš tai reikėtų prisijungti prie valiutų kurso mechanizmo ERM.
