ES valstybės sutarė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos: ko tikėtis Lietuvos žemdirbiams?

Reikšmingą dalį žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių pajamų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse sudaro bendrijos skiriama parama – tiek tiesioginės išmokos, tiek daugelio svarbių pokyčių finansavimas. Visa tai apima Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), dėl kurios galutinai sutarė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai.

Pasiektą susitarimą formaliai dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, tačiau pranešama, kad iš esmės BŽŪP nebus keičiama.

Lietuva ir kitos ES valstybės iki šių metų pabaigos dar turės paruošti nacionalinius strateginius planus, kuriais bus įgyvendinama BŽŪP. Ji pradės veikti nuo 2023 m., o iki tol galios pereinamojo laikotarpio susitarimas.

Kam bus skirta daugiau pinigų

Kaip teigiama Europos Tarybos pranešime, naujausias ministrų susitarimas atveria kelią teisingesnei, žalesnei ir į rezultatą labiau orientuotai žemės ūkio politikai, kuria siekiama įtvirtinti tvarią Europos žemdirbių ateitį.

Naujoji BŽŪP labiau orientuota į aplinkosaugos priemones, taip pat apima taiklesnę paramą mažesniems ūkiams ir jauniesiems ūkininkams.

„Susitarimas yra ambicingas, ambicingesnis negu tikėjomės“, – pasiekimą įvertino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Jo teigimu, aplinkosaugai ir klimato kaitai skirtos priemonės bendrame finansiniame periode išauga.

Pasak K. Navicko, ministrų taryba siekė, kad aplinkosaugos priemonėms būtų skiriama 20 proc. tiesioginių išmokų ir 30 proc. Kaimo plėtros programos lėšų, tačiau susitarime šios ambicijos didėja po 5 procentinius punktus.

Taigi, nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirti aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms.

Ministro teigimu, dabar lauks užduotis paruošti priemones ir taisykles, kuriomis būtų įgyvendinti nauji tikslai. Pasak jo, iššūkis bus pasiekti, kad nekiltų kainos, nemažėtų produktyvumas ir atsižvelgti į ekologinius tikslus.

REKLAMA

„Kalbant apie ekologinius iššūkius, pirmiausias ir didžiausias yra dėl paviršinių vandenų kokybės, čia dėmesys bus kreipiamas į mineralinių trąšų mažinimą, ypač stipriai paveiktuose upių baseinuose ir aišku, visos ekoschemos, kurios įveda žemdirbystės inovacijas, jos turės būti parengtos“, – sakė ministras.

„Tas poslinkis link aplinkai tvaraus ūkininkavimo yra tikrai ženklus, tikiuosi, mums užteks išminties rasti tinkamus sprendimus, kaip mes tą įgyvendinsime“, – pridūrė jis.

Kokie bus tolesni žingsniai

Valstybės narės savo nacionalinius planus Europos Komisijai turi pateikti iki 2022 m. sausio 1 dienos, o taisykles galės rengti per visus 2022-uosius.

K. Navickas atkreipė dėmesį, jog nuo 2023-ųjų atsiras privalomieji reikalavimai, kurie bus taikomi visiems ūkininkams, norintiems gauti tiesiogines išmokas. Be to, ūkininkai galės taikyti ekoschemas, per kurias gaus papildomas išmokas.

Po susitarimo kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreiškė nerimą, jog reforma nėra pakankamai „žalia“, tačiau K. Navickas sako nesutinkantis su tokia kritika.

„Pirmiausia įgyvendinti tokį stiprų poslinkį link aplinkosaugos žemės ūkyje, turint minty inertišką sektorių, tikrai yra ką veikti. Pasidžiaukime, jeigu pasieksime rezultatus kuriuos dabar susitarėme, tad jeigu matysim kad to neužtenka, galėsim toliau kalbėti“, – sakė ministras.

„Iš karto padaryti didelį poslinkį ir dėl to užmušti sektorių yra niekur nevedantis dalykas“, – pridūrė jis.

ES ministrai pirmadienį patvirtino tai, ką ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija penktadienį sutarė su EP.

2021–2027 metų ES biudžete bendrajai žemės ūkio politikai finansuoti numatyta 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginėms išmokoms.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų