Tai numatoma antradienį paskelbtoje auditorių ataskaitoje, kurioje įvertinta, kaip panaudojama ES finansinė parama trijų šalių atominėms elektrinėms uždaryti.
„Esu susirūpinęs, kad pagrindinių branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimas vėlavo, kad vis dar yra finansavimo trūkumų ir kad nepasiekta pakankama pažanga, galutinai šalinant didelio radioaktyvumo atliekas“ – Europos Audito Rūmų pranešime sakė jų narys Philas Wynnas Owenas (Filas Vinas Ouvenas).
Europarlamentaras Zigmantas Balčytis teigė nenorintis teigti, jog Lietuva gali apskritai netekti ES paramos.
„Nenorėčiau šiai dienai įvardyti, kad Lietuva būsime nubausti už tai, kas šiai dienai nepadaryta. Manau, kad gal ateis laikas, kai visi sukrus ir pradės teikti savo paaiškinimus ir pasiūlymus. Galbūt tai daroma jau dabar“, - BNS teigė jis.
Z.Balčyčio nuomone, po 2020 metų finansavimo schema galėtų pasikeisti - būtų apmokama tik už atliktus darbus, numatytus pagal grafiką.
„2020 metai bus labai svarbūs ir bus, matyt, numatyta kita finansavimo schema, kad bus skiriama apmokėjimui už atliktus darbus, o kaip dabar, kad skiriama pinigų suma ir turime garantijas, kad kokius darbus bedarysime, jei jie susiję su elektrine, jie finansuojami. Aš manau, kad bus žymiai griežtesnis grafikas ir įvardyta, kokie pirmiausia darbai turi būti padaryti, o jei darys kitus darbus, reikės finansuoti iš valstybės resursų“, - svarstė europarlamentaras.
Europos Audito Rūmų skaičiavimu, Ignalinos AE uždarymui trūksta dar 1,56 mlrd. eurų, o Kozlodujaus (Bulgarijoje) ir Bohunicės (Slovakijoje) AE - atitinkamai 28 mln. ir 92 mln. eurų. Pasak auditorių, visų trijų jėgainių uždarymo išlaidos sieks ne mažiau kaip 5,7 mlrd. eurų, o įtraukus didelio radioaktyvumo atliekų galutinį šalinimą – dukart tiek.
Europos Audito rūmų narys, buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigė nedalyvavęs, rengiant ataskaitą. Jo nuomone, viena pagrindinių problemų yra vėlavimas, įgyvendinant projektą.
„Šiuo atveju pirmiausia kalbama apie finansavimo šaltinius - finansuojama iš tarptautinių donorų ir atitinkamai iš Europos Sąjungos biudžeto, ir auditoriai turėjo priekaištų šitam finansavimui efektyvumo požiūriu. Priekaištai buvo, kad nustatyti rodikliai nebuvo pasiekti, pavyzdžiui, darbų vykdymo grafikas - nuo jo chroniškai atsiliekama, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijos bei Slovakijos atveju. Auditoriai rekomenduoja pamąstyti žymiai labiau, kokie efektyvumo rodikliai galėtų būti, ir pasirūpinti, kad pinigai būtų panaudojami kuo efektyviausiai“, - BNS sakė R.Šadžius.
Auditoriai pažymi, kad visos trys valstybės sukūrė laikiną atliekų tvarkymo infrastruktūrą, tačiau daugelis projektų, ypač Ignalinos AE, vėlavo – galutinė jos uždarymo data, palyginti su fiksuota 2011 metais, nukelta 9-riems metams - iki 2038 metų.
Lietuva anksčiau kelerius metus ginčijosi su pagrindiniu projektų rangovu - Rusijos kapitalo Vokietijos įmonių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumu, kuris pagamino nekokybiškus panaudoto branduolinio kuro konteinerius, be to, rangovai reikalavo primokėti už kai kuriuos pabrangusius darbus, kurie esą vėlavo dėl Lietuvos kaltės.
Kas penkerius metus ruošiamoje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos Europos Komisijai (EK) ir šalims, kaip būtų galima tobulinti procesus bei jų finansavimą, pranešė Energetikos ministerija.
„Šiuo metu yra užtikrintas finansavimas iki 2020 metų, tačiau lėšų poreikis išliks ir vėliau – vienai Lietuvai uždarymo našta būtų per sunki. Todėl jau kuris laikas vyksta pokalbiai su EK dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo po 2020-ųjų“, - pranešime sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Šiuo metu baigiami įgyvendinti du pagrindiniai IAE projektai – laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (B1) bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai ir laikinoji saugykla (B234). Rugsėjo pabaigoje bus pradėti karštieji saugyklos B1 bandymai – jų metu panaudotas branduolinis kuras bus kraunamas iš reaktorių blokų į saugyklą. Šiuo metu vyksta B234 šaltieji bandymai.
IAE uždarymo programa finansuojama iš ES paramos lėšų, Tarptautinio rėmimo ir Ignalinos AE fondų, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių.
Lietuvai, Bulgarijai ir Slovakijai stojant į ES, viena iš sąlygų buvo 8-ių sovietinių reaktorių uždarymas trijose atominėse elektrinėse. Tai valstybėms tapo didele finansine našta, todėl 1999 metais ES sutiko finansuoti jų uždarymą. Iki 2020 metų bendra ES parama sieks 3,8 mlrd. eurų, Lietuvai teks didžiausia jos dalis.
