Apie ekonominę situaciją N. Mačiulį TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Karantinas jau į pabaigą, bet daug kas brangsta, daug kas gąsdina, kad viskas brangs dar labiau. Kokia situacija iš tiesų? Ar nebus taip, kad per karantiną džiaugsimės gyvenę geriau nei karantinui pasibaigus?
Vienas iš pagrindinių ekonominių bruožų, kurį mes dabar stebime visame pasaulyje, ypač Lietuvoje, yra gana spartus kainų kilimas ir jis visame pasaulyje susijęs su greitai atsigavusia paklausa po pandemijos. Besiskiepijant pasauliui matome, kad pandemija traukiasi į antrą planą ir turbūt nėra didžiausia rizika.
Labai pradėjo augti prekių vartojimas ir daugelyje vietų susidarė tie vadinamieji „butelio kakleliai“, trūkumai, pabrango transportavimo išlaidos, daugelio pramoninių žaliavų kainos, maisto žaliavų kainos pakilo į aukščiausią lygį per 10 metų. Tai jau atsispindi labai ženkliai gamintojų kainose ir pamažu kainos pradeda skverbtis ir į vartotojų kišenes. Štai matome Lietuvoje gegužės mėnesį metinė infliacija viršijo 3,5 procento – tai yra tikrai aukščiausias lygis per pastaruosius kelerius metus.
Kaip jūs prognozuojate, kiek gali kristi šiemet ir kitais metais namų ūkių perkamoji galia? Juk infliacija gali būti greitesnė nei žadamas atlyginimų augimas.
Infliacija šiemet gali siekti apie 3 procentus, kažin, ar bus gerokai didesnė. Kas liečia gyventojų perkamąją galią, tai labai priklauso nuo to, į kuriuos gyventojus mes žiūrėsime. Vis tik tai vidutinis darbo užmokestis šiemet didėja beveik dešimtadaliu. Tai reiškia, kad vidutinio nemų ūkio perkamoji galia nemažėja, nes vis dar atlyginimų augimas viršija kainų augimą.
Bet be jokios abejonės yra mažesnes pajamas gaunačių darbuotojų, yra tų, kurie gauna socialines išmokas, kurių pajamos visai nedidėja. Tai reiškia, kad jų perkamoji gali sumažėti tiek, kiek šiemet sieks infliacija.
Girdime, kad Lietuvoje didėja atskirtis. Tiksliau, kad atlyginimų augimas gali liesti daugiau žmones, kurie ir taip uždirba daug, o tiems, kurie išdirba mažiau, galbūt algos auga gerokai mažiau.
Tai buvo ypač matoma praėjusiais metais, kuomet daug asmenų, dirbusių maitinimo įstaigose, viešbučiuose, kituose paslaugų sektoriuose, prarado darbą. Jie dar ne visi yra atgavę darbą, atgavę pajamas ir jų derybinė galia darbo vietoje yra gerokai silpnesnė nei tų darbuotojų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, geresnes kvalifikacijas, kurių ypač trūksta darbo rinkoje.
Mes matome labai įdomų reiškinį, nors nedarbo lygis dar nesugrįžo į prieš pandemiją buvusį darbo lygį, bet štai vis didesnė darbdavių dalis sako, kad jiems darbuotojų trūksta, darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų skaičius yra rekordinėse aukštumose. Tai reiškia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta, jų derybinė galia yra didelė, jie gali išsireikalauti ir dešimtadaliu augančius atlyginimus. Tuo tarpu nemažos dalies kitų dirbančiųjų, tarp kurių yra ir daug bedarbių, jie mato atlyginimų augimą gerokai lėtesnį.
O kodėl brangsta dujos, elektra, metalai? Kas tai lemia?
Metalų brangimas susijęs su didele pramonės produkcijos paklausa Azijoje, ypač Kinijoje. Taip pat ir maistinių žaliavų kainų šuolis į aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį irgi susijęs su tuo, kad Kinija atstato sunaudotas maisto atsargas ir taip pat yra didelė paklausa. Daugelį pramoninių ir maisto žaliavų paklausos šuolių galima atsekti ir matyti būtent iš Kinijos kylant.
Tie veiksniai gali būti ir laikini, turbūt ir tiekimo grandinės normalizuosis, ir žaliavų pasiūla padidės, bet infliaciniai veiksniai gali išlikti, ypač Lietuvoje. Net ir stabilizavusis žaliavų kainoms tarptautinėse rinkose turbūt darbo jėgos trūkumo ir atlyginimų augimo reiškinys išliks. Tai reiškia, kad jeigu dabar sparčiau brangsta prekės dėl brangesnių žaliavų, tikėtina, kad kitais metais vėl sparčiau pradės brangti paslaugos dėl to, kad vidutinis darbo užmokestis, darbo sąnaudos brangsta gana sparčiai.
Visą pokalbį su ekonomistu žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
