Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad atsižvelgiant į pastarųjų savaičių Vašingtono ir kitų šalių derybų rezultatus JAV prezidento bei Europos Komisijos (EK) pirmininkės susitarimas „yra truputėlį geriau“ negu buvo galima tikėtis.
Tačiau, anot jo, muitų poveikį pajus tiek Bendrijos, tiek Lietuvos apdirbamoji pramonė.
„Bet sakyti, kad čia Europos Sąjunga laimėjo, tikrai to negalime, nes ir mums, kaip Lietuvos pramoninkų konfederacijai, kuri yra giliai integruota į Business Europe per visą pramonę, per automobilių pramonę, per apdirbamąją pramonę, aišku, kad poveikis bus“, – BNS pirmadienį sakė V. Janulevičius.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad 15 proc. bazinis importo muitas beveik visoms prekėms iš ES „nėra labai gera naujiena“, o veikiau „nepalankus kompromisas“.
„Gerai, kad pavyko išvengti tragedijos, išvengti dar aštresnio prekybos konflikto, bet šis susitarimas tikrai nėra naudingas Europos Sąjungai ir bent jau trumpuoju, vidutiniu laikotarpiu matysime neigiamų pasekmių Europos pramonei“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis.
Analitiko teigimu, laimėtoja sąlyginai gali būti laikoma automobilių pramonė, kuriai pastaruosius kelis mėnesius buvo taikomas 25 proc. tarifas.
„Bet vis tiek 15 procentų yra gerokai daugiau negu iki šių metų galiojęs 2,5 proc. importo tarifas (automobiliams ir detalėms – BNS)“, – sakė N. Mačiulis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Trampas) ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sekmadienio vakarą pasiekė susitarimą, numatantį prekėms iš ES, įskaitant ir automobilius, bazinį 15 proc. muitą.
Lietuvos BVP augimas gali sumažėti 0,3–0,5 punkto
Pašnekovų teigimu, JAV muitai Lietuvos ekonomikos augimą gali sumažinti 0,3–0,5 procentinio punkto.
„Poveikis nėra labai didelis. (...) Bet čia dar neįvertinta, tai kokie gali būti antriniai, šalutiniai efektai, kad vis tiktai iš esmės pasikeitus pasaulinėms prekybos sąlygoms mes galime matyti ir gilesnį bendrą pasaulinės prekybos nuosmukį. Jungtinių Amerikos Valstijų recesija gali prasidėti dėl pritaikytų importo tarifų ir padidėjusios infliacijos. Tai tuomet poveikis galėtų būti ir labiau neigiamas Lietuvos ekonomikai“, – BNS aiškino N. Mačiulis.
Anot V. Janulevičiaus, kai kurių pieno ar metalo gaminių įmonių eksportas į JAV iki šiol sudarė 50–60 proc. viso jų eksporto apimties.
„Negalime užsimerkti ir kalbėti apie tai, kad pas mus yra viskas gerai su kapitalo prieiga. Šiandien reikia tų pigesnių apyvartinių pinigų, nes kapitalo kaštai Lietuvoje yra labai brangūs“, – BNS teigė LPK prezidentas.
„Per pandemiją išgyvenome todėl, kad buvo įlieta pinigų ir mes uždirbome tuos pinigus, grąžinome ir dar geriau išvystėm savo ekonomiką. Aš manau, kad čia yra lygiai tas pats planas. Lietuva dabar turi labai aktyviai dalyvauti dviejų trilijonų eurų Europos Sąjungos keturių metų biudžete, rezervuojant lėšas gamybai, gynybai ir kitoms prekėms“, – kalbėjo jis.
V. Janulevičiaus teigimu, JAV muitai labiausiai atsilieps apdirbamajai pramonei.
Pasak N. Mačiulio, tai daugiausia automobilių detalių gamintojai, metalo apdirbėjai, baldų gamintojai, parduodantys dalį produkcijos JAV rinkoje, galbūt farmacijos sektorius.
„Bet jeigu mes žiūrėtumėme ne tik tiesioginį eksportą, bet, pavyzdžiui, tarpinę produkciją, kuri gaminama Lietuvoje, po to eksportuojama į kitas Europos Sąjungos valstybes ir jau po perdirbimo ir eksportuojama kaip galutinė produkcija į Jungtines Amerikos Valstijas, tai apie 6 proc. Lietuvos pramonės pridėtinės vertės yra realizuojama JAV. Tai nėra mažai ir labai tikėtina, kad ši dalis taip pat sumažės“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus anksčiau sakė, kad JAV importo tarifų smūgį pirmiausia pajustų daugiausia į JAV tiesiogiai eksportuojantys sektoriai – naftos produktų, chemijos, baldų, mašinų ir įrengimų gamyba.
Sunkumai eksportuojant ne tik į JAV
V. Janulevičiaus teigimu, visa ES ekonomika dėl JAV muitų gali prarasti apie 60 mlrd. eurų, todėl Bendrijai reikės ieškoti būdų kaip apsaugoti savo gamintojus.
„Kitų išeičių nėra, mums irgi reikės peržiūrėti ir įvedinėti tam tikrus apribojimus iš trečiųjų šalių norint išlaikyti mūsų pramonę gyvą. Nes jeigu mes norime iš Europos Sąjungos pavirsti į vartotojų sąjungą, kur tik vartosime, tai aš galiu aiškiai pasakyti, kad šis kelias yra labai trumpas. Mes galime pasidžiaugti keletą metų arba penkmetį atpigusia produkcija iš Rytų, iš Azijos, bet klausimas, ar tada mes išlaikysime darbuotojus“, – kalbėjo LPK prezidentas.
Jo teigimu, kalbant apie visą Bendriją JAV muitai labiausiai palies tas šalis, kurios turi labiausiai išvystytą ir integruotą automobilių pramonę – Čekiją, Lenkiją, Rumuniją, Vokietiją, Prancūziją.
„Bet nereiškia, kad tai neatsilieps visiems, nes kuriamas produktas visur“, – kalbėjo V. Janulevičius.
N. Mačiulis sako, kad ES įmonėms bus sunkiau eksportuoti ne tik į JAV, bet ir produkciją realizuoti vidaus rinkoje.
„Manau, kad pamatysime ateinantį pusmetį ir kitais metais gana nepalankių pramonės tendencijų. Kai kurios pramonės šakos tikrai praras eksporto rinkas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apskritai jau dabar matome persidalijančias pasaulines tiekimo grandines. Kinijos eksportas į Valstijas mažėja. Dalis to eksporto yra nukreipiama į Europos Sąjungą, čia konkurencija aršėja“, – sakė N. Mačiulis.
Anot V. Janulevičiaus, Lietuvai galėti padėti Vokietijoje svarstomos šimtus milijardų siekiančios pagalbos priemonės pramonei skatinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
