Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad EK pozityviai įvertino didelį šalies progresą sprendžiant ilgalaikius įsisenėjusius Lietuvos iššūkius, be to, Vyriausybė pasinaudos plano papildymo galimybe pasiskolinant iki 1,8 mlrd. eurų.
„Norime išnaudoti progą papildomai paskatinti žaliąją pertvarką ir Lietuvos pramonės transformaciją, stiprinant šalies ūkio atsparumą, todėl papildysime esamą „Naujos kartos Lietuva“ planą iki 1,8 mlrd. eurų naujų investicijų. Plano pokyčiai atlieps geopolitinę realybę ir strateginius Lietuvos tikslus“, – pranešime sakė G. Skaistė.
Pasak ministerijos pranešimo, įgyvendinant planą jau paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,2 mlrd. eurų, įgyvendinama projektų už 0,5 mlrd. eurų.
Skelbta, kad 1,8 mln. eurų investicijoms bus skolinamasi: iki 1,7 mlrd. eurų – pagal RRF planą, o 194 mln. eurų – pasinaudojant „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis. Pinigai bus skirti labiau skatinti žaliąją pertvarką, plėsti atsinaujinančią energetiką ir transformuoti pramonę.
Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų.
Finansų ministerija balandžio pabaigoje skelbė, kad pirmoji 537 mln. eurų subsidija iš RRF Lietuvą pasieks gegužės viduryje, o laikinai sulaikyta 26 mln. eurų FFR parama turėtų būti pervesta 2024-ųjų pradžioje, kai šalis pasieks iki šiol neįvykdytus du rodiklius, susijusius su mokesčių peržiūra.
Plane yra 191 rodiklis, jų pažanga stebima kartu su Komisijos ekspertais. Šiuo atveju Lietuvai išmokėta už pirmuosius apie 30 rodiklių.
Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. eurų, skelbia ministerija.
Su antruoju mokėjimo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių jau pasiekta 10.
Pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų RRF subsidiją Lietuva kiek vėluodama pateikė pernai gruodžio 1-ąją.
Skelbta, kad prašymas EK buvo atidėtas, nes nebuvo priimti sprendimai dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir visuotinio nekilnojamo turto (NT) mokesčio, nepakeista Strateginio valdymo metodika.
Komisijos atstovas Lietuvoje Marius Vaščega anksčiau BNS teigė, kad Lietuva pirmuoju prašymu turėtų gauti 650 mln. eurų, tačiau iš kiekvieno mokėjimo išskaičiuojant 13 proc. 2021 metais išmokėto 289 mln. eurų avanso, reali suma bus mažesnė.
Anksčiau skelbta, kad šiemet Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.
Lietuvai numatyta galimybė iš RRF plano pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų ir gauti iki 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
