Neadekvati verslo veikla ECB atstovas pridūrė, kad ši krizė yra ne euro, o verslo krizė, kuomet įvairių sektorių atstovai taikė neadakvačius veiklos modelius, o tai vyko tiek euro zonoje, tiek ir už jos ribų. „Būtent todėl kelias iš krizės nėra trumpas ir negali būti sutvarkytas iškart. Reformų pagalba mes privalome kurti naujus ekonomikos modelius. Jūsų kaimynė Latvija įrodė, kad viskas įmanoma. Išgyvenusi ekonominius sunkumus, ji jau du metus auga vidutiniškai po 5,5 proc. per metus“, – pasakojo J. Asmussenas. Vis dėlto, ECB atstovas teigė, kad sakyti, jog euras nėra kaltas dėl krizės nereiškia, kad euro sandara yra pakankama. „Vienas esminių bendros valiutos trūkumų – priežiūros stoka“, – aiškino J. Asmussenas. Pastarasis pridūrė, kad nuo krizės flagmano laikomo „Lehman Brothers“ banko griūties praėjus net 5 metams, Europos bankais vis dar nėra pasitikima.
Padėtis JAV geresnė
ECB atstovas diskusijoje taip pat teigė, kad situacija bankų sektoriuje šiandien kur kas geresnė Jungtinėse Valstijose, kurios išsivalė savo finansų sistemą.
„Norėdami grąžinti pasitikėjimą Europos bankais turime atlikti griežtesnius streso testus“, – pasakojo J. Asmussenas. Pastarasis pridūrė, jog privalome finansinį sektorių nukreipti atgal į tikros ekonomikos kūrimą ir atlikti reikalingas reformas.
„Bankų priežiūros mechanizmas pagerins finansų rinkų skaidrumo lygį, o bankų finansinių ataskaitų vertinimas bus griežtas ir taiklus“, – teigė ECB atstovas.
Anot jo, bankų priežiūros mechanizmai, įsigaliosiantys nuo 2015 metų, užtikrins, kad žlungantys bankai nekeltų pavojaus visuomenės gerovei.
„Galėčiau teigti, kad patyrę krizę supratome, jog finansinė sąjunga negali egzistuoti be bankų sąjungos. Todėl Europos monetartinės sąjungos stiprinimas išlieka pagrindiniu mūsų prioritetu“, – sakė J. Asmussenas.
