Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra pigo 19 proc. iki 54 eurų.
Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, dėl vėjuotų orų praėjusią savaitę vėjo elektrinės pagamino dvigubai daugiau elektros energijos, o trečiadienį 16 val. jos užtikrino 82 proc. šalies elektros poreikio.
„Pridėjus kitas generacijos rūšis suminė momentinė gamyba buvo perkopusi 1300 megavatų ribą ir siekė 93 procentus viso suvartojimo. Bendrai per visą savaitę Lietuvoje veikiančios elektrinės užtikrino beveik puse šalies suvartojimo. Todėl išaugę importo srautai didėjo ne dėl augančio poreikio Lietuvoje, o dėl sėkmingai užbaigto „LitPol Link“ metinio remonto ir net keturis kartus išaugusio eksporto Lenkijos kryptimi“, – „Litgrid“ pranešime teigė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę nekito ir liko 196 gigavatvalandžių (GWh), vietinės elektrinės užtikrino 47 proc. energijos poreikio. Šalyje bendrai pagamintos elektros kiekis augo 23 proc. iki 91 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija augo 83 proc. perpus iki 28 GWh, hidroelektrinių – 34 proc. iki 17 GWh. Šiluminių ir saulės jėgainių gamyba per savaitę nekito ir liko atitinkamai 15 ir 25 GWh.
Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 30 proc., hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 16 proc., saulės elektrinės – 28 proc., o kitos elektrinės – 8 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos.
56 proc. šalies elektros poreikio importuota, bendras importas per savaitę augo 8 proc. iki 155 GWh. 65 proc. importo buvo iš Skandinavijos, per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. – iš Latvijos, o likę 8 proc. – per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 4 kartus iki 36 GWh. 90 proc. elektros eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, likę 10 proc. į Latviją.
