Dėl trąšų ir pesticidų mažinimo Lietuvos ūkininkai atkerta – ir taip mažai tręšiame

Jau ilgą laiką netyla ginčai dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje. Juos spręsti ėmėsi Europos Komisija (EK), kuri siūlo sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Tačiau Lietuvos ūkininkus toks siūlymas pykdo. Esą jie ir taip mažai tręšia laukus, palyginti su kitais Europos ūkininkais.

Tačiau, kad šie EK siūlymai įsigaliotų reikia, kad juos patvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba.

Bet ekologinių sprendimų siūloma ir daugiau. EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad taip pat numatoma 50 proc. sumažinti gyvuliams ir akvakultūrai (vandenyje auginamų organizmų) naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui.

„Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius“, – teigiama EK pranešime.

Be to, EK numato, kad iki 2030 m. bent 30 proc. Europos sausumų ir jūrų būtų paverstos saugomomis teritorijomis, o bent 10 procentų žemės grąžinti biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų.

Taip pat siūloma atkurti pažeistas ekosistemas ir upes, gerinti saugomų buveinių ir rūšių būklę, mažinti taršą, stiprinti ekologinį ūkininkavimą ir gerinti miškų būklę.

Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių ketinama skirti 20 mlrd. eurų per metus.

Sprendimas turi būti visiems vienodas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto teigimu, netiesa, kad Lietuvos ūkininkai naudoja daug trąšų ar pesticidų. Jų ūkininkai paprasčiausiai neįperka.

„Palyginti su kitomis Europos šalimis, mūsų ūkiai atrodo beveik ekologiniai. Manau, kitos šalys turėtų pasiekti mūsų lygį ir tada visi vienodai turėtume mažinti trąšų kiekį. O dabar išeina, kad mes ir taip trąšų beveik nenaudojame ir tą kiekį turėsime dar sumažinti.

REKLAMA

Jau ir taip nesąžininga, kad mūsų ūkininkų žaliavos supirkimo kainos, palyginti su visa ES, yra mažesnės. Todėl jeigu EK teikia siūlymus, jie turėtų būti vienodi visoms šalims. Kol kas šis siūlymas turi daug neaiškumų“, – teigia ūkininkų atstovas.

Anot jo, pastarieji 3 metai ūkininkams buvo blogi, tad jiems teko dar labiau sumažinti trąšų kiekį.

„Pavyzdžiui, aš savo dirbamos žemės plote atlikau tyrimus, kiek ten kokių trąšų reikėtų. Tyrimai parodė, kad trūksta 200 kg kalio ir 180 kg fosforo trąšų. Tačiau aš tręšiau tik 100 kg kalio ir 60 kg fosforo trąšomis. Tiesiog didesniam kiekiui trąšų neužteko pinigų“, – aiškina J. Talmantas.

Anot ūkininkų atstovo, ekologinių ūkių Lietuvoje daugės, jeigu jiems bus skiriama lėšų.

„Ūkininkams reikalingi šiuolaikiški tręšimo įrenginiai. Jau ir dabar ūkininkai netręšia bet kaip, o naudojasi žemėlapiu. Tręšia ten kur ir kiek reikia. Tačiau šiuolaikiniai įrenginiai padėtų dar labiau sumažinti trąšų ir pesticidų kiekius.

Lietuvos ūkininkai turėdami tam reikalingas priemones tikrai per 10 metų galėtų dar labiau sumažinti trąšų kiekį“, – teigia J. Talmantas.

Pasak ūkininkų atstovo, derliui trąšos daro tiesioginę įtaką.

„Kuo mažiau tręšiame, tuo mažesnį derlių turime. Tačiau gali būti ir išimčių. Jeigu klimatas yra palankus, pakanka saulės ir drėgmės, derlius gali būti didelis ir su mažesniu kiekiu trąšų.

Taip pat trąšas reikia naudoti saikingai, tokiu būdu jos nebus kenksmingos. Apie 80 arba 90 procentų naudojamų trąšų jeigu klimatas palankus sunaudoja augalai, tik likęs kiekis išplaunamas iš žemės. Tačiau dėl to kalta sena melioracinė sistema. Šiuo metu ūkininkai siekia, kad ji būtų atnaujinta“, – aiškina J. Talmantas.

ES žemės ūkis susitrauks

Ūkininkus konsultuojančio „Agrokoncerno“ direktorius Edgaro Šakio teigimu, įmonių grupę sudarančios bendrovės laikosi ir laikysis teisės aktų reikalavimų dėl pesticidų ir trąšų naudojimo.

REKLAMA

„Savo veiklą vykdome vadovaudamiesi gera verslo praktika ir mums svarbu, kad šios priemonės būtų naudojamos teisingai, atsakingai, saugant žmones ir gamtą“, – tikina įmonės vadovas.

Tačiau, anot jo, vertinant bendrą ES žemės ūkio situaciją, prognozuojama, kad natūraliai ES žemės ūkis susitrauks apie 10–20 proc. Tai lems sparčiai auganti konkurencija su šiuo metu ypatingai žemės ūkį vystančiomis šalimis, tokiomis, kaip Ukraina, Brazilija, Argentina ar Rusija.

„Šiuo metu tikriausiai skaičiuojama arba yra paskaičiuota, kaip vieni ar kiti sprendimai atsilieps rinkai. Šalyse, kuriose žemės ūkis puoselėjamas daugelį metų, pasikeitimai dėl trąšų ir pesticidų naudojimo didelės įtakos neturės. Šios šalys turi žemės apdirbimo, jos derlingumo puoselėjimo ir priežiūros įdirbį.

Sunkiau su naujais iššūkiais dorosis tos šalys, kuriose žemės ūkis dar tik vystosi ir joms reikia įdėti daugiau pastangų plečiant žemės ūkio plotus, naikinant piktžoles ir kt.

Žinoma, reikia nepamiršti, kad žemės ūkio technologijos vystosi taip pat sparčiai, todėl su žemės ūkiu susijęs verslas neabejotinai jas išnaudos žemės ūkio priemonėse ir technikoje“, – komentuoja E. Šakys.


Rašyti komentarą...
S
Stiprus pesticidai
2020-05-25 00:09:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tresia daug.Mano beveik visos bites ismire.Vakarais rasydavo zinutes, kad vakarais purks.Taciau dienomis purksdavo.
Atsakyti
0

P
Petras
2020-05-26 06:59:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuo trasu bitės nekrenta. O jei krenta- tam yra VATŽŪM tarnyba- kreopkis su skundu, fiksuok faktus. Dabar- pilstymas iš tuščio, į kiaurą.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų