Kol valdantieji murkdosi pačių sukeltame FNTT skandale, valstybei kur kas svarbesnė santykių su kaimynine šalimi problema lieka nuošalyje.
„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, vakar Briuselyje aktyviai svarstytos galimo poveikio priemonės nuo demokratijos vis labiau nusigręžiančiai Baltarusijai. Po savaitės ES dar kartą svarstys sankcijų Baltarusijai išplėtimo klausimą, galintį turėti tiesioginę įtaką ES ir Baltarusijos ekonominiam bendradarbiavimui.
Verslininkai gąsdina, kad parėmusi griežtas sankcijas Lietuva gali patirti milžiniškų ekonominių nuostolių.
Politinės priemonės neveiksmingos
ES ieško vis naujų būdų, kaip sustabdyti vis nuožmėjantį antidemokratinį režimą kaimyninėje valstybėje. Kol tai daroma daugiausia politinėmis priemonėmis, Baltarusija beveik nereaguoja. Todėl manoma, kad ES gali priimti sprendimą taikyti ir ekonomines sankcijas. „Valstiečių laikraščio“ šaltiniai atsisakė įvardyti, kokių sankcijų galima tikėtis, tačiau manoma, kad viena iš jų gali būti prekybos su Baltarusija apribojimas.
Kovo 15 d. plenarinio posėdžio metu Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Dailis Barakauskas premjerui Andriui Kubiliui pateikė klausimą, ką Vyriausybė daro, kad nuo būsimų sprendimų dėl Baltarusijos nenukentėtų Lietuvos tranzitas, eksportas bei importas ir visa valstybės ekonomika. Premjeras neva atsakė, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu neturėtų skirtis nuo kitų ES valstybių pozicijos.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis vakar „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad Vyriausybė puikiai supranta, jog Lietuva nuo kitų ES šalių narių skiriasi tuo, kad į mūsų šalį ir iš jos Rytų tranzito, eksporto bei importo srautas eina per kaimyninę Baltarusiją. O nuolatinės politinės diskusijos dėl Baltarusijos persikėlė į Briuselį ir neva virsta galima grėsme Lietuvos tranzitui bei visai šalies ekonomikai.
„Turime vertinti realų gyvenimą, – teigė A.Kuzmarskis. – Juk Lietuva ir Baltarusija – ne tik artimiausios kaimynės, kurias sieja 1 000 km bendros sienos, bet ir uostas, geležinkelis, nusistovėję ekonominiai santykiai. Todėl mūsų požiūris į kaimynę turėtų skirtis nuo nieko bendra neturinčių Maltos ar Portugalijos požiūrio į ją.“
Su Vyriausybės vadovu susitikę verslininkai prašė, kad formuojant rekomendacijas užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui, atstovausiančiam Lietuvą Užsienio reikalų ministrų suvažiavime, derėtų atsakingai įvertinti galimas ES svarstomų sankcijų Baltarusijai įvedimo pasekmes.
Nuomonės skiriasi
Griežtų ekonominių sankcijų taikymas Baltarusijai, D.Barakausko nuomone, paliestų ne tik mūsų, bet ir kaimyninės šalies ekonomiką, pablogintų sunkiai gyvenančių paprastų Baltarusijos žmonių padėtį. Tai esą prieštarautų ES politikos nuostatai plėsti eilinių Baltarusijos piliečių sąlyčio su ES galimybes. Politikas įsitikinęs, kad prieš autoritarizmo apraiškas Baltarusijoje kovoti reikėtų bendromis ES šalių narių politinėmis priemonėmis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris buvo linkęs griežtinti sankcijas kaimyninei valstybei. Valdančiosios daugumos atstovai išėjo iš posėdžių salės, tad nebeliko kvorumo. Vis dėlto Seimo Užsienio reikalų komitetas 5 balsais iš 12 priėmė pareiškimą „Dėl santykių su Baltarusijos Respublika“, kuriame teigė, kad kol kas Baltarusija į politines priemones reaguoja nauju žmogaus teisių ir laisvių ribojimu, tačiau „ekonominė Baltarusijos izoliacija labai pakirstų Baltarusijos ir Lietuvos ekonominius santykius, pablogintų dabartinę mūsų valstybės finansinę bei ūkinę būklę, o tai padidintų įtampą mūsų visuomenėje“. Posėdyje nedalyvavo tuo metu užsienyje buvęs E.Zingeris.
Gresia dideli nuostoliai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nuomone, vienpusiškas ES ekonominių sankcijų taikymas gali sukelti ir priešišką Baltarusijos atsaką kaimyninėms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai.
Vien 2011 m. Klaipėdos uoste buvo perkrauta 11,4 mln. tonų Baltarusijos krovinių. Vertinant šios šalies krovinių, perkraunamų Klaipėdos uoste, apimčių augimo tendenciją, 2012 m. krovos apimtys galėtų išaugti iki 12,5 mln. tonų. Tai atneša naudos ne tik verslininkams, bet ir valstybei. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis tvirtino: „Visas transporto sektorius, kurį katalizuoja uosto krovos kompanijų veikla, nuo vienos krovinio tonos Klaipėdos uoste sukuria 75 Lt bendrųjų pajamų šalies ūkiui.“ Pasak pašnekovo, planuojamas ES sankcijų išplėtimas kelia grėsmę prarasti didelę dalį mūsų šalies uoste perkraunamų krovinių. Šių krovinių srautai gali būti nukreipti į Rusijos ir Ukrainos uostus, o Klaipėdos uostas netektų didelės dalies planuotų pajamų ir krovinių siuntėjų, su kuriais bendradarbiauja daugelį metų. „Praradus 15 mln. tonų baltarusiškų krovinių, uostas netektų 1,125 mlrd. Lt“, – teigė A.Kuzmarskis.
Su uostu glaudžiai susijusi geležinkelių ir automobilių pervežimais užsiimančių kompanijų, ne vienos statybos ir inžinerinių paslaugų įmonės bei daugelio kitų sričių įmonių veikla. Kaip Seimo Užsienio reikalų komitetui pranešė LPK prezidento pareigas einantis Gediminas Rainys, nuo vienos krovinio tonos sumokami 7 Lt bendrųjų mokesčių į biudžetą. Nuo 15 mln. tonų tai būtų 105 mln. Lt.
Nukentėtų ir transporto sektorius
LPK atstovai tvirtina, kad net 65 proc. visų geležinkeliais gabenamų krovinių apyvartos eina per Baltarusijos teritoriją, todėl jų netekus gali būti patirta net iki 1,6 mlrd. Lt grynųjų nuostolių.
Logistikos centrai dėl krovinių srauto sumažėjimo taip pat patirtų smarkų ekonominį smūgį. „Įvairūs ES krovinių judėjimo per Baltarusijos sieną apribojimai lemtų situaciją, kai mūsų vežėjai prarastų daugiau kaip pusę krovinių. Dalis vežėjų, tikėtina, prisitaikytų krovinius transportuodami per Latvijos ir Rusijos sieną, tačiau tai smarkiai padidintų transportavimo išlaidas, – pabrėžė G.Rainys. – Mūsų skaičiavimais, bendri transporto ir logistikos sistemos nuostoliai gali siekti daugiau kaip 2,5 mlrd. Lt.“
Trikdžiai verslui
Lietuvos investicijos Baltarusijoje medžio apdirbimo, mažmeninės prekybos, logistikos, transporto, žemės ūkio produkcijos srityse jau siekia daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Tad sunerimo ir Baltarusijoje investavę mūsų šalies verslininkai. Bijoma, kad susidariusi situacija turės įtakos investicinių projektų peržiūrai. O kai kurie stambieji investuotojai delsia pasirašyti investicines sutartis, nes neaišku, kaip bendrą verslą gali paliesti ES planuojamos sankcijos.
Galimo Baltarusijos Respublikos atsako į ES sankcijas metinė Lietuvos ekonomikos netektis galėtų siekti net 7 mlrd. Lt. Tai būtų katastrofiškas smūgis visoms ūkio šakoms. Tokią nuomonę Seimo Užsienio reikalų komitetui išsakė pramonininkai.
Griežta Lietuvos pozicija – ne kliūtis bendradarbiauti
Vytis Jurkonis, politologas, Rytų Europos studijų centro ekspertas
Situacija Baltarusijoje iki 2010 m. gruodžio 19 d. prezidento rinkimų ir po jų dramatiškai skiriasi. Daugelis sankcijų Baltarusijai šalininkų teigia, kad rinkimų naktį įvykdytomis ir po jos tebesitęsiančiomis represijomis Aleksandras Lukašenka pats pasirinko tokį kelią. Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas negali ignoruoti politinių kalinių egzistavimo Baltarusijoje, kaip ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, milžiniškų žiniasklaidai taikomų apribojimų.
2011 m. spalio mėnesį Baltarusijoje priimta keletas įstatymų pakeitimų, dar labiau įtvirtinusių ir taip autoritarišką piliečių susirinkimų bei asociacijų laisvės reguliavimą. Buvo kriminalizuota nemaža dalis veikų, dėl kurių gali susidaryti tokių absurdiškų situacijų, kai neužregistruotas iš anksto suplanuotas didesnis nei 3 žmonių susirinkimas gali būti baudžiamas. Štai kodėl net ir 4 asmenų šeimynos iš anksto suplanuota vakarienė gimtadienio proga gali būti vertinama kaip kriminalinė veikla – tai jau net ne autoritarinė, bet totalitarinė sistema!
Svarstant ekonominių sankcijų Baltarusijai tikslingumą, reikėtų įvertinti ankstesnę ES ir Baltarusijos santykių raidą. Būtent Lietuvos pramonininkai buvo vieni iš iniciatorių organizuojant A.Lukašenkos vizitą į Vilnių 2009-aisiais. Ar per tuos porą vadinamųjų „santykių atšilimo“ metų buvo pasiekta bent kokių apčiuopiamų rezultatų? Ar Baltarusija tapo draugiškesnė Lietuvos verslui, t. y. visam verslui, o ne tik atskiroms didžiosioms kompanijoms?
A.Lukašenka yra manipuliatorius, tad visomis priemonėmis bandys sutrukdyti bendrai ES pozicijai. Pramonininkų baimės suprantamos, bet sakyti, jog tikėtini sankcijų nuostoliai bus net 7 mlrd. Lt, kai bendra Lietuvos ir Baltarusijos metinė prekybos apyvarta net nesiekia 6 mlrd. Lt, yra neteisinga. Pramonininkai labiau turėtų rūpintis Lietuvos uostų krovos galimybėmis ir stengtis gerinti situaciją šiuo požiūriu, o ne kištis į užsienio politikos formavimą.
Ne kartą minėta, kad negalima supriešinti ekonominių santykių ir žmogaus teisių klausimų. Pirma, ekonominis bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas dalykas. Šiandien, kai 2011-aisiais subyrėjo Baltarusijos ekonomika ir šalis patiria Rusijos ekonominį spaudimą, A.Lukašenka negali sau leisti prabangos prarasti prekybos partnerius, taip pat priimti finansiškai nuostolingų sprendimų. Antra, nėra tiesioginio ryšio tarp griežtos Lietuvos pozicijos ir abiejų valstybių ekonominio bendradarbiavimo. Iki 2008-ųjų Lietuva buvo viena aktyviausių žmogaus teisių Baltarusijoje gynėjų, tačiau abiejų valstybių prekybos apimtys augo. Taigi, žmogaus teisių ir ekonominio bendradarbiavimo supriešinimas nepagrįstas.
Daiva NORKIENĖ
