aloyzas kuzmarskis

 Asta Kažukauskienė, LRT radijo naujienų tarnyba Šalia geležinkelio į Klaipėdos uostą gyvenantys dėl traukinių sukeliamo triukšmo ir vibracijos kenčiantys klaipėdiečiai gali tikėtis miegoti ramiau. Uostamiesčio savivaldybės valdininkai šiame ruože užsimojo uždrausti traukinių eismą naktimis.

Kol valdantieji murkdosi pačių sukeltame FNTT skandale, valstybei kur kas svarbesnė santykių su kaimynine šalimi problema lieka nuošalyje. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, vakar Briuselyje aktyviai svarstytos galimo poveikio priemonės nuo demokratijos vis labiau nusigręžiančiai Baltarusijai. Po savaitės ES dar kartą svarstys sankcijų Baltarusijai išplėtimo klausimą, galintį turėti tiesioginę įtaką ES ir Baltarusijos ekonominiam bendradarbiavimui.

Sunkmečio sąlygomis naujoji Vyriausybė atsargiau vertina stambių strateginių su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra susijusių projektų įgyvendinimo klausimus.

Mažėjančio vartojimo ir didėjančių mokesčių slegiamos verslo įmonės vis dažniau užsimoja apkarpyti darbuotojų atlyginimus, neišskiriant ir vadovų. Tuo metu valdžia su žmonėmis nesolidarizuojasi.   Tiesa, pirmasis žingsnis dažniausiai - darbo efektyvinimas ir darbuotojų, be kurių įmanoma apsieiti, etatų mažinimas. Mažinti darbo užmokestį įmonėms nelengva - baiminamasi, jog darbuotojai praras motyvaciją, taip pat - netekti geriausių specialistų.

Nuo šiandienos įsigalioja naujos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios streikų skelbimo tvarką ir sugriežtinančios viršvalandžių apmokėjimo tvarką. Jų dėka, anot verslininkų, valytojos gaus didesnį atlyginimą nei direktoriai, o streikai ir išaugusios išlaidos gali prie bankroto ribos privesti didžiausias įmones.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

Pernai įvykdžiusi susitarimus per Klaipėdą krauti sutartus trąšų kiekius, šiemet Baltarusija didina apimtis naujais kroviniais. Jau kovo mėnesį kompanija "Bega" turėtų perkrauti pirmąjį cemento krovinį Baltarusijos gamykloms, rašo dienraštis "Verslo žinios". "Baltarusijoje yra maždaug 1-1,5 mln. tonų cemento deficitas", - sakė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

B. Lubiui uosto Melnragėje nereikia - rašo „Vakarų ekspresas". Vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų Bronislovas Lubys smarkiai vožtelėjo pastaruoju metu giliavandenio uosto Melnragėje projektą pradėjusiai forsuoti centrinei valdžiai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas B. Lubys viešai pareiškė, kad giliavandenį uostą reikėtų sukurti dabartinėje uosto teritorijoje, o ne vykdyti ekspansiją į Melnragę. Pirmasis variantas esą būtų kur kas pigesnis.

Greta marių, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje, numatomos aukštuminių pastatų statybos tarp miesto architektų pasėjo nerimą, rašo dienraštis „Klaipėda“.Su sąjunga nesitarėArchitektai baiminasi, kad visiškai netoli senamiesčio galintys iškilti 30 metrų aukščio pastatai sudarkys miesto vaizdą, šiurpins mariomis laivais plaukiojančius turistus.„Bega“ kreipėsi į Teritorijų planavimo komitetą prašydama svarstyti žemės sklypo Nemuno g. 2 detaliojo plano sprendinius.