Dėl degalų kainų lubų degalinės nepardavinės kuro? „Esame ne Sovietų Sąjunga“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dyzelinas pasiekė 2,30 euro: ar valdžia per ilgai delsia?

Išsižada planų piginti degalus Lietuvoje: turėsite persėsti į autobusus ir traukinius?

Kada už litrą degalų mokėsime 3 eurus? Perspėja, kas laukia vairuotojų

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įtvirtinti galimybę šalyje kasdien nustatyti degalų kainos lubas – dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose tęsiantis kuro kainų augimui, siūloma numatyti, kada šį mechanizmą būtų galima taikyti benzino ir dyzelinių degalų kainoms, jis būtų aktyvuojamas Vyriausybės nutarimu.

Vyriausybė dėl to apsispręstų atsižvelgdama į mokesčių, taikomų degalams, pokyčius arba reikšmingus kainų vartotojams svyravimus.

Prezidentūros siūlymą įstatymu nustatyti maksimalių galimų degalų kainų mechanizmą kritikuojantys verslo atstovai teigia, kad toks sprendimas didintų neapibrėžtumą, o tai skatintų degalines kainas kelti tais atvejais, kai nustatyti ribojimai tai leistų, be to, rinkoje ilgainiui galėtų pritrūkti kuro.

Šalies vadovo iniciatyvą trečiadienį aptaria Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

Paaiškino, kodėl kainų geriau nereguliuoti 

„Dėl kainų lubų – esame laisva rinka, o ne Sovietų Sąjunga, tai, mano nuomone, yra puikūs pavyzdžiai, prisimename, kas buvo tais laikais, kai buvo kainos ribojamos – buvo tuščios lentynos. Tai mes rizikuojame pačiu blogiausiu metu turėti tuščias kuro lentynas“, – posėdyje teigė „Investors' Forum“ ekonomistas Adomas Klimantas.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kraučiūnas pažymėjo, kad kuro kainos negali būti reguliuojamos. 

„Visi sako, kad verslas bus prieš, nes šie pakeitimai skirti pagelbėti vartotojams, o ne verslui. Bet noriu priminti, kad verslas yra vienas iš didžiausių degalų vartotojų Lietuvoje. Mes kaip LVK neatstovaujame nė vienos degalinės, todėl viskas ką pasakysiu yra vartotojų tikslais. 

Svarbiausia, ką norime pabrėžti, kad kainos negali būti reguliuojamos. Jeigu kainos bus reguliuojamos, tai lems didesnes kuro kainas vartotojams tuo pačiu metu ir verslui, visiems vairuotojams ir gyventojams“, – paaiškino V. Kraučiūnas.

Jis paaiškino, kaip veiktų tokie pakeitimai, jei būtų priimti.

„Degalinės neatsidaro kaip kioskas per miesto mugę. Vieną dieną jos parduoda degalus, surenka pajamas ir turi nusipirkti degalus kitai dienai, kad galėtų juos vėl parduoti ir taip toliau. Kai atsiranda daug nežinomybės dėl ateities kainų, tuo didesnė tampa rizika. O rizika visada turi savo kainą.

Kitaip tariant, jeigu bus degalų kainų lubos, degalinės mažiau žinos su kokia kaina gali dirbti rytoj ar po savaitės, todėl didins kainas, kai degalų kainų lubos tai leis. Taip jos užsidės sau papildomą kainos dedamąją“, – pridūrė LVK patarėjas.

Visgi, pasak jo, galimas ir kitas scenarijus.

„Labai daug linksniuojama Belgija, kur šiais metais išėjo tyrimas, kurio metu tyrėjai atrado, kad kai valstybė kiekvieną dieną nurodo, kokia kaina bus, tai degalinės iš esmės pradeda koordinuoti savo kainas aplink tą tašką. O tai mažina konkurenciją rinkoje. Ir Belgijoje dėl to benzino kainos yra 3,4 proc. didesnės, nei galėtų būti. O tai reiškia daugiau nei 500 mln. žalą Belgijos gyventojams kasmet. Jeigu visa tai būtų įgyvendinta Lietuvoje, tai kasmet žala siektų apie 150 mln. eurų“, – paaiškino V. Kraučiūnas.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinės direktorės pavaduotoja Loreta Maskaliovienė pridūrė, kad šių siūlymų tikslas kilnus, tačiau priemonės jam pasiekti, visiškai netinkamos.

„Tikslas yra kilnus, nes visiems rūpi kainos, o ypatingai didelis klientas yra pramonė ir verslas. Bet metodas, kuris yra pasiūlytas laisvos rinkos sąlygomis neveikia. Jis veikia greičiausiai priešingai ir tikrai neturėsime norimo rezultato, dėl kurio čia diskutuojame. Mes diskutuojame apie pirminį projektą, kuris turi būti ženkliai pataisytas. Žiūrint į susidomėjimą šiuo klausimu, prašome, kad įstatymo pakeitimų projektas būtų iš esmės peržiūrėtas“, – aiškino ji.

+7

Tam tikromis dienomis degalinės nepekiautų?

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) įvardijo, kad per dvejus metus dyzelino rinka sumažėjo 16,7 proc. Anot asociacijos, taip nutiko dėl vieno ir vienintelio dalyko – akcizų politikos. 

„Žiūrint kaip Lietuva atrodo prie kaimynų, tai turime 22,4 cento didesnes kainas už litrą iš esmės vien dėl akcizo. Vien dėl to pas mus kuras jau brangesnis nei Latvijoje ir Lenkijoje. Taip yra todėl, kad abu kaimynai šiuo metu taiko minimalią Europos Komisijos nustatytą ribą. 

Kaip atrodo kainos dekonstrukcija, kai kalbame apie vieno litro kainą? Tai mažmeninė marža, kurią norima reguliuoti šituo įstatymo projektu sudaro 10–11 centų. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nuo krizės pradžios kovo mėnesį iki pat dabar, mažmenininkų marža nesikeitė arba mažėja. Kitaip tariant šis projektas orientuojasi tik į mažmeninę prekybą ir nori nustatyti kainų lubas būtent mažmeninei prekybai“, – komentavo LIEP atstovas.

Pasak jo, jei degalinėse bus nustatyta kaina, kuri pagal dabartinį projektą gali būti mažesnė nei už kurią degalinė pirks degalus, griūna visa ekonominė logika, nes degalinės į nuostolį neprekiaus.

„Tai reiškia, kad tam tikromis dienmos degalinės dyzelinu neprekiautų, nes verslui tiesiog neapsimoka. Lygiai taip pat mes silpniname konkurenciją. Jeigu dabar mes galime pasirinkti iš skirtingų tiekėjų, skirtigi pardavėjai turi lojaluimo programas, tai po tokio projekto mes turėtume vieną kainą. Dar žiūrint kitus projektus tai kaina būtų nustatyta ir valandomis ir degalinės ją galėtų tik mažinti“, – pabrėžė jis.

LIEPA atstovas taip pat pridūrė, kad niekaip neįsivaizduoja, kaip siūlymai gali sumažinti degalų kainas. 

„Kaip ir pati energetikos ministerija sako, šiam projektui įgyvendinti reikėtų 3–6 mėnesių. Taigi jei jį dabar priimsime šitą mechanizmą turėsim tik balandžio–gegužės mėnesį. Taigi kaip jis gali padėti spręsti dabar tvyrojančią krizę? Taigi nepritariame tik dėl to nes projektas nurkeiptas į mažmeną ir esamos situacijos nepakeis“, – atkreipė dėmesį jis.

Paprašė paruošti galutinį projekto variantą

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį paprašė Prezidentūros paruošti galutinį Didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymo projekto variantą ir jį pateikti komitetui svarstyti.

„Svarstysime, kai bus antras variantas. Susitvarkykite. Kai pasirodys antras variantas, galėsime svarstyti toliau. Šis variantas miręs“, – komitete teigė jo vadovas Algirdas Sysas.

Komiteto narių netenkino tai, kad nėra galutinio projekto varianto, kuriame būtų pataisymai pagal Vyriausybės, Seimo teisininkų, Konkurencijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybų bei Specialiųjų tyrimų tarnybos korekcijas, su kuriomis prezidentūra sutiko.